Architektas Šarūnas Petrauskas nepatikimas. Daugybė bylų pas antstolius. Pasak klientų, ima avansus ir paslaugų nesuteikia. Neatsiskaito su tiekėjais. Savo bendravimu kelia pasitikėjimą, kas ir suklaidina klientus ir tiekėjus. Už šį straipsnį kurį skaitote jis iki šiol NESUMOKĖJO!
Ruošiatės statyti namą? Dauguma žmonių tai daro vieną kartą gyvenime. Nuo ko pradėti? Ką žinoti? Kaip neapsirikti ir nepadaryti klaidų, kurios prisimins apie save kasdien? Kokios dažniausiai daromos ir sunkiausiai ištaisomos klaidos, dėl kurių apgailestauja į naujus namus įsikraustę gyventojai? Apie tai pasakoja architektas Šarūnas Petrauskas.
Namo statyba prasideda ne nuo pamatų, bet gerokai anksčiau
Dažnai sakoma, kad namo statyba prasideda nuo pamatų, tačiau namo statyba prasideda nuo sklypo parinkimo. Net jeigu esate intravertas, geriausiai jaučiatės savo kambaryje, neišeidamas iš namų, pasirinktas sklypas ir vietovė, kurioje statotės namą, veikia jus ir jūsų gyvenimą labiau, nei jūs įsivaizduojate.
Kiekvienas sklypas turi savo mikroklimatą, kurį apibūdina drėgmė, vėjuotumas, saulės šviesos kiekis, kritulių kiekis, šiluma. Jei vietovė yra vėjuota, būtina įsitikinti, kurios krypties vėjai dominuoja, atsižvelgti, ar iš tos pusės yra užuovėja, ir šias aplinkybes įvertinti, rengiant namo projektą. Viena iš dažnai sutinkamų klaidų – kai fasadinė namo pusė yra nukreipta į šiaurę, ten, kur labiausiai linkę kauptis sniegas ir drėgmė. Žmonės ne visada įvertina šiuos aspektus ir vėliau susiduria su problemomis – vos duris atidarius, iš kojų verčiantys gūsiai, palangėmis ūžaujantis vėjas, lietus, lyjantis į balkoną arba pro atvirus langus į kambarį, drėgmė, niokojanti fasadą ir kt.
Kaip pasirinkti tinkamą sklypą? Pirmiausia, nepirkti impulsyviai, net jei radote „už patrauklią kainą“ ir „netoli nuo centro.“ Rekomenduojama sklypą rinktis kartu su architektu, kuris projektuos jūsų namą, įvertinti vietovę, sklypo mikroklimatą, apsvarstyti būsimo namo projektą ir tik tada rinktis optimalų variantą.
Pusiau atviras namas – kas tai?
Nusibodo pietauti ar vakarieniauti valgomajame, žiūrint pro langą? Įkyrėjo ruošiamo maisto kvapai virtuvėje? Prie pietų stalo pagalvojate, kaip būtų gera pajausti gaivaus vėjo gūsį?
Lietuvos klimatas dėkingas, čia, praktiškai pusę metų, šeimininkauti bei pietauti ir vakarieniauti galima lauke. Pusiau atviro namo idėja yra tokia, kad įrengiama atvira ar iš dalies atvira terasa, kuri iš esmės yra virtuvė ir valgomasis viename. Šiltuoju metų sezonu, terasoje, gryname ore, galima ruošti maistą, pavyzdžiui, kepsnius, ir čia pat vakarieniauti. Jokių sunkių kvapų virtuvėje, jokios tvankumos kambaryje – tik skanus maistas ir gaivus, lengvas oras.
Tokie dalykai išdidina namo sąmatą, tačiau pusiau atviro namo idėją renkasi žmonės, kurie nėra suvaržyti finansiškai, kuriems svarbu gyvenimo kokybė, malonumas ir sveikata.
Didžiausi nuostoliai – visai ne ten, kur jūs įsivaizdavote
Kaip protingai tvarkyti finansinius reikalus, kad namo statyba, o vėliau jo išlaikymas, netaptų našta? Dauguma žmonių siekia sutaupyti, rinkdamiesi pigesnes architekto, statytojų paslaugas arba žemesnes statybinių medžiagų kainas, tačiau didžiausi nuostoliai patiriami visai ne ten, kur jūs įsivaizduojate.
Pirmas patarimams kiekvienam, statančiam namą – kaip galima aiškiau įsivertinti tiek savo poreikius, tiek finansines galimybes ilgalaikėje perspektyvoje. Čia kalbama būtent apie ilgalaikę perspektyvą – dauguma šeimų namus statosi tada, kai verslas puikiai klostosi, šeimoje auga vaikai, jiems reikia vis daugiau erdvės – tuo metu, susiformuoja specifinis suvokimas, kokie turėtų būti namai.
Vertinant namo projektą, reikia prisiminti, jog namas statomas ne vien šiai dienai. Tikėtina, jūs norėsite likti šiuose namuose ir tada, kai jūsų finansinės galimybės ar kartu gyvenančių šeimos narių skaičius pasikeis.
Ar praėjus dešimčiai metų, vis dar norėsite išlaikyti baseiną, kurio vandens šildymas sudaro 75 procentų viso namo apšildymo biudžeto? Ar norėsite erdvaus valgomojo, kuriame prie stalo gali susėsti daugiau nei 12 žmonių?
Projektuodami bei statydami namus, didžiausius nuostolius žmonės patiria ne tada, kai permoka už stogo dangą arba tapetus, bet būtent tada, kai pasiduoda šio momento nuotaikai ir pamiršta apie ilgalaikę perspektyvą.
Kaip pasirinkti architektą, kuris nenuvils?
Namo projektavimas ir statyba – labai individualus, asmeniškas dalykas. Ne vienus metus tai bus vieta, kur jūs kasdien praleisite daugybę laiko. Kaip pasirinkti architektą, su kuriuo rastumėte bendrą kalbą ir galėtumėt efektyviai iškomunikuoti savo poreikius?
Pirmiausia, rinkitės ne tą architektą, kuris „padaro nebrangiai“, yra „labai madingas šiuo metu“ arba kurį „visi giria“ – nes namas bus jūsų, o ne visų. Paprašykite architekto, kad supažindintų su ankstesniais savo projektais, pasižiūrėkite ir įsitikinkite, ar jo stilius, jo braižas, jo sukurti namai yra artimi ir priimtini būtent jums.
Susitikite su architektu, pasikalbėkite ir atkreipkite dėmesį į du dalykus. Pirma – geras architektas yra ne tas, kuris daug pasakoja apie save, geras architektas yra tas, kuris daug klausinėja, kuris nori suprasti jūsų charakterį, jūsų šeimą, jūsų gyvenimo būdą ir jūsų poreikius. Antra – geras architektas, kaip ir geras gydytojas, nepataikauja – jis yra dėmesingas, tačiau kritiškas, jis nepuola vykdyti jūsų užgaidų, tačiau siūlo sprendimus, kurie bus naudingi ilgalaikėje perspektyvoje.
Architektas Šarūnas Petrauskas yra baigęs Architektūros specialybę Vilniaus Inžineriniame Statybos institute, papildomai studijavo miestų planavimą Maskvos architektūros akademijoje, vėliau stažavosi Salcburge (Austrija) ir Diuseldorfe (Vokietija). Savo darbuose Šarūnas Petrauskas akcentuoja ne vien individualaus namo ar būsto kokybę, bet ir harmoningą ryšį su aplinka, maksimaliai išnaudojant konkretaus sklypo mikroklimato savybes. Jo kūrybiniam stiliui didelę įtaką padarė prancūzų architekto Savin Couëlle ir austrų architekto Friedensreich Hundertwasser darbai.
ŠARŪNAS PETRAUSKAS
Architektas
Tel. +370 604 30060
El. p. architectsarunas@gmail.com
Statyba straipsniai
