Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Auto straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

1 EURAS - tiek Lietuvoje vertinama transporto priemonių importuotojų atsakomybė įgyvendinant atsakingas užduotis

   2020-11-16

95 % eksploatacijai netinkamos transporto priemonės masės turi sutvarkyti transporto priemonių perdirbėjai. Tokius ambicingus tikslus iškėlė Europos Komisija, o valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad toks perdirbimo efektyvumas būtų pasiektas iki 2015 metų ir išlaikomas tolimesniais metais. Ar tai įmanoma už 1 EURĄ ?

 

 

Automobilių, o tiksliau eksploatacijai netinkamų transporto priemonių (ENTP)  perdirbimas- griežtai Valstybės institucijų reglamentuojama bei kontroliuojama veikla, kuriai keliami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai sukuria papildomą biurokratinę naštą. Akivaizdu, kad legaliai dirbančios, reikiamus leidimus turinčios ir nustatytų reikalavimų besilaikančios įmonės priverstos investuoti į papildomus žmogiškuosius išteklius. Didelių investicijų reikalauja ir nustatytų užduočių įgyvendinimas, už kurį atsakingi transporto priemonių importuotojai. Stebina tai, kad kontroliuojančioms institucijoms nekyla klausimai kaip įgyvendinamos nustatytos užduotys su esamu finansavimu? Dar didesnę nuostabą kelia nelegaliai transporto priemones ardančių subjektų gausa, kurių „nemato“ kontroliuojančios institucijos.

 

Individualią atsakomybę pasirinkę transporto priemonių importuotojai, LR aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-554 „Dėl Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei apie atliekų, kurių tvarkymui taikomas gamintojo atsakomybės principas: transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių - keliamą pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai, šių atliekų tvarkymo galimybes, netinkamo atliekų tvarkymo žalą visuomenės sveikatai ir aplinkai:

 

·                Akumuliatoriai - akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Kai akumuliatoriai paliekami aplinkoje ar tvarkomi netinkamai, jiems yrant ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: švino, sunkiųjų metalų ir elektrolito. Minėtos medžiagos gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia, tačiau ilgainiui kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgščiai patekus  ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija, sunaikinti mikroorganizmai. Skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užteršti maistui naudojamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus. Pavojingos medžiagos iš akumuliatorių patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) gali užteršti ją pavojingomis, toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu ir t.t.) Patekę į aplinką sunkieji metalai, rūgštys bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus.

 

·                Amortizatoriai - sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma, plastikas. Panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių, kurioms patekus į aplinką, užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius vandenis. Didžiąją dalį amortizatoriaus masės sudaro metalas, jo irimas aplinkoje nesukelia didelių pasekmių, tačiau metalo rūdos gavyba ir metalo gamyba iš rūdos ženkliai teršia aplinką. Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daroma žala aplinkai.

 

·                Kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai. Filtrų atliekos yra pavojingos atliekos dėl juose esančių sunkiųjų metalų bei alyvos. Perdirbant kuro ir tepalų filtrus, išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. Perdirbtą alyvą iš tepalo filtrų galima naudoti ta pačia paskirtimi arba visiškai kitiems poreikiams: galima gaminti aukštos kokybės bazines alyvas; ji gali būti iš naujo rafinuota ir pardavinėjama kaip variklinė alyva.

 

Perdirbant panaudotą alyvą tausojama vertinga energija: pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. Kitos išgautos medžiagos – metalas, plastmasė naudojamos gaminant kitą produkciją. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant naudotų filtrų metalą tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, mažiau teršiama nei gaminant metalą iš pirminių žaliavų, bet ir taupoma energija.

 

 

·                Alyvos – alyvos atliekose randama vario, cinko, įvairių sunkiųjų metalų, chlorintų tirpiklių ir pan. Alyvų atliekose yra daug priemaišų, nes ji patenka iš variklio, transmisijos, hidraulinės sistemos. Tokiose alyvų atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų. Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, dėl ko mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.

 

·                Aušinimo skystis – sudėtyje esantis natrio 2-etilheksanoatas toksiškas reprodukcijai, nes gali pakenkti negimusiam vaikui. Įkvėpus preparato, sudėtyje esantis etilenglikolis nėra labai lakus, garavimas intensyvėja kaitinant. Ilgai kvėpuojant garais, gali prasidėti galvos skausmai. Garai gali turėti narkotinį poveikį, sukelti kosulį, svaigulį. Ilgalaikis poveikis - dėl absorbcijos į organizmą per kvėpavimo takus galimi net inkstų, centrinės nervų sistemos, smegenų pakenkimai. Patekus ant odos, trumpai veikiant, galimas dirginimas. Kadangi etilenglikolis gali absorbuotis į organizmą per odą, ilgai veikiant odą, galimi tokie pat sveikatos pakenkimai, kaip ir ilgai kvėpuojant. Patekus į akis, jos gali būti stipriai sudirgintos, parausti. Prarijus pirmieji simptomai panašūs į apsinuodijimą alkoholiu - susijaudinimas, kalbos problemos, pusiausvyros sutrikimai, gali prasidėti pilvo skausmai, šleikštulys, vėmimas. Apsinuodijimo požymiai (galūnių drebulys, galvos svaigimas ir skausmas, dvejinimasis akyse, padidėjęs mieguistumas, širdies darbo aktyvumo pagreitėjimas, aritmija, kraujospūdžio padidėjimas - ir po to sumažėjimas, išsekimas, kvėpavimo problemos) atsiranda po 2-3 val. Stipriai apsinuodijus, pirmiausia pažeidžiama nervų sistema, po to kepenys ir inkstai. 100 ml prarytas etilenglikolio kiekis gali būti mirtinas.

 

·                Stabdžių skystis – sudėtyje esančių medžiagų labiausiai pažeidžia organai: oda, akys, vidaus organai, kepenys. Galimas akių dirginimas, paraudimas, ašarojimas, matomumo pablogėjimas, ragenos pažeidimai, jautrumas šviesai. Nurijus gali pasireikšti pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas, sąmonės netekimas, virškinamojo trakto dirginimas, skrandžio skausmai, viduriavimas. Gali dirginti odą. Galimas paraudimas, smarkus paraudimas, perštėjimas, niežėjimas, išsausėjimas, odos suskeldėjimas. Įkvėpus gali svaigti galva, pykinti, jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas. Didelė koncentracija gali sukelti sąmonės netekimą. Gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir kitos medžiagos galinčios turėti savo sudėtyje žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.

 

 

ENTP tvarkymas pradedamas pašalinant ir surenkant pavojingas medžiagas, paruošiant jas perduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Toliau atskiriamos pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys ir agregatai, kurie tikrinami esant poreikiui remontuojami, siekiant didinti pakartotinio naudojimo apimtis. Pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys ir agregatai parduodami tolimesniam naudojimui pagal jų pirminę paskirtį. Pakartotinio naudojimo indėlis į aplinkos apsaugą yra vienas pagrindinių, nes sutaupo gamtinių išteklių naudojimą, padeda išvengti atliekų susidarymo. ENTP tvarkymas užbaigiamas atskiriant ir paruošiant naudoti antrines žaliavas, kurios vėliau parduodamos naudotojams/perdirbėjams. Antrinių žaliavų atskyrimas ir paruošimas naudoti yra svarbus aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugai, nes mažina atliekų susidarymą, sukuria žaliavas gamybai, taip taupo gamtinius išteklius.

 

Tinkamas transporto priemonių importuotojų, ENTP turėtojų bei perdirbėjų tiesioginis bendradarbiavimas užtikrina svarų ir ženklų indėlį į aplinkos apsaugą, tausoja gamtinius išteklius, apsaugo nuo žalingo poveikio visuomenės sveikatai, aplinką nuo taršos, nuo atliekų susidarymo.

 

 

Individualiai transporto priemonių importuotojams nustatytas užduotis vykdantys transporto priemonių importuotojų finansuojamos ENTP surinkimo vietos visose apskrityse:

 



Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2021 01 22 
Kontaktai: tel. (37) 311 539, faks. (37) 311 539, Kaunas. El.paštas
©2005-2020. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite