Eksploatacijai netinkamų transporto priemonių perdirbimui, nuo 2015 metų yra keliami ambicingi uždaviniai, kurie nurodo perdirbti 95 % transporto priemonės masės. Kaip to siekiama, kas yra eksploatacijai netinkamų transporto priemonių surinkimo ir perdirbimo sistemos, kaip jos veikia, kas atsakingas už tai, kad jos veiktų ir vykdytų nustatytas užduotis. Pasirinkdami kaip vykdyti transporto priemonių importuotojams ir platintojams nustatytas prievoles, importuotojai platintojai renkasi individualią ar kolektyvinę atsakomybę. Vieningoje gaminių pakuočių atliekų apskaitos sistemoje GPAIS nustatyta prievolė, patvirtinti importuotojo dalyvavimą ENTP tvarkymo sistemoje finansuojant jos organizavimą – ĮRODANČIU DOKUMENTU. Apie 1000 įmonių tokių dokumentų neturi – neturi įrodymo, kad finansavo ENTP surinkimo ir tvarkymo organizavimą pagal nustatytas užduotis. Kartojasi Metrail istorija ? 

Mums gerai pažįstamas automobilis, jau senokai tapo įprasta susisiekimo priemone, be kurio sunkiai įsivaizduojamas buitinių, komercinių ar pramoginių poreikių tenkinimas. Pasibaigus jo eksploatacijai ir savininkui ar naudotojui nusprendus, kad jis netinkamas naudoti, automobilis tampa eksploatacijai netinkama transporto priemone (ENTP) – pavojinga atlieka. Ilgą laiką garaže ar po langais „nakvojęs“ pagalbininkas, kurio priežiūra apsiribodavo kuro užpylimu ar technine priežiūra įgauna nauja statusą. Transporto priemonei tapus ENTP – pavojinga atlieka savininkas ar naudotojas įgauna prievolę tinkamai pasirūpinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta taršos grėsmių aplinkai ir aplinkinių sveikatai. Transporto priemonę pripažinti atlieka gali ir atsakingų institucijų pareigūnai, jei transporto priemonė atitinka „ENTP kriterijus“, kuriuos nustato LR Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Transporto priemonė pripažinta ENTP turi būti perduota tvarkytojui, turinčiam atitinkamus leidimus tvarkyti tokias atliekas. Tokių priemonių būtina imtis todėl, kad ENTP sudėtyje yra aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų, kurių patekimas į aplinką gali sukelti neigiamas pasekmes, pridaryti žalos aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Akumuliatoriai - akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Kai akumuliatoriai paliekami aplinkoje ar tvarkomi netinkamai, jiems yrant ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: švino, sunkiųjų metalų ir elektrolito. Minėtos medžiagos gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia, tačiau ilgainiui kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgščiai patekus  ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija, sunaikinti mikroorganizmai. Skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užteršti maistui naudojamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus. Pavojingos medžiagos iš akumuliatorių patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) gali užteršti ją pavojingomis, toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu ir t.t.) Patekę į aplinką sunkieji metalai, rūgštys bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus.

Amortizatoriai - sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma, plastikas. Panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių, kurioms patekus į aplinką, užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius vandenis. Didžiąją dalį amortizatoriaus masės sudaro metalas, jo irimas aplinkoje nesukelia didelių pasekmių, tačiau metalo rūdos gavyba ir metalo gamyba iš rūdos ženkliai teršia aplinką. Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daroma žala aplinkai.

Kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai. Filtrų atliekos yra pavojingos atliekos dėl juose esančių sunkiųjų metalų bei alyvos. Perdirbant kuro ir tepalų filtrus, išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. Perdirbtą alyvą iš tepalo filtrų galima naudoti ta pačia paskirtimi arba visiškai kitiems poreikiams: galima gaminti aukštos kokybės bazines alyvas; ji gali būti iš naujo rafinuota ir pardavinėjama kaip variklinė alyva.

Perdirbant panaudotą alyvą tausojama vertinga energija: pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. Kitos išgautos medžiagos – metalas, plastmasė naudojamos gaminant kitą produkciją. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant naudotų filtrų metalą tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, mažiau teršiama nei gaminant metalą iš pirminių žaliavų, bet ir taupoma energija.

Alyvos – alyvos atliekose randama vario, cinko, įvairių sunkiųjų metalų, chlorintų tirpiklių ir pan. Alyvų atliekose yra daug priemaišų, nes ji patenka iš variklio, transmisijos, hidraulinės sistemos. Tokiose alyvų atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų. Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, dėl ko mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų.

 Faktas:  Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.

Aušinimo skystis – sudėtyje esantis natrio 2-etilheksanoatas toksiškas reprodukcijai, nes gali pakenkti negimusiam vaikui. Įkvėpus preparato, sudėtyje esantis etilenglikolis nėra labai lakus, garavimas intensyvėja kaitinant. Ilgai kvėpuojant garais, gali prasidėti galvos skausmai. Garai gali turėti narkotinį poveikį, sukelti kosulį, svaigulį. Ilgalaikis poveikis - dėl absorbcijos į organizmą per kvėpavimo takus galimi net inkstų, centrinės nervų sistemos, smegenų pakenkimai. Patekus ant odos, trumpai veikiant, galimas dirginimas. Kadangi etilenglikolis gali absorbuotis į organizmą per odą, ilgai veikiant odą, galimi tokie pat sveikatos pakenkimai, kaip ir ilgai kvėpuojant. Patekus į akis, jos gali būti stipriai sudirgintos, parausti. Prarijus pirmieji simptomai panašūs į apsinuodijimą alkoholiu - susijaudinimas, kalbos problemos, pusiausvyros sutrikimai, gali prasidėti pilvo skausmai, šleikštulys, vėmimas. Apsinuodijimo požymiai (galūnių drebulys, galvos svaigimas ir skausmas, dvejinimasis akyse, padidėjęs mieguistumas, širdies darbo aktyvumo pagreitėjimas, aritmija, kraujospūdžio padidėjimas - ir po to sumažėjimas, išsekimas, kvėpavimo problemos) atsiranda po 2-3 val. Stipriai apsinuodijus, pirmiausia pažeidžiama nervų sistema, po to kepenys ir inkstai. 100 ml prarytas etilenglikolio kiekis gali būti mirtinas.

Stabdžių skystis – sudėtyje esančių medžiagų labiausiai pažeidžia organai: oda, akys, vidaus organai, kepenys. Galimas akių dirginimas, paraudimas, ašarojimas, matomumo pablogėjimas, ragenos pažeidimai, jautrumas šviesai. Nurijus gali pasireikšti pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas, sąmonės netekimas, virškinamojo trakto dirginimas, skrandžio skausmai, viduriavimas. Gali dirginti odą. Galimas paraudimas, smarkus paraudimas, perštėjimas, niežėjimas, išsausėjimas, odos suskeldėjimas. Įkvėpus gali svaigti galva, pykinti, jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas. Didelė koncentracija gali sukelti sąmonės netekimą. Gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir kitos medžiagos galinčios turėti savo sudėtyje žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.

ENTP tvarkymas pradedamas pašalinant ir surenkant pavojingas medžiagas iš ENTP, paruošiant jas perduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Toliau atskiriamos pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys ir agregatai, kurie tikrinami esant poreikiui remontuojami, siekiant didinti pakartotinio naudojimo apimtis. Pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys ir agregatai parduodami tolimesniam naudojimui pagal jų pirminę paskirtį. Pakartotinio naudojimo indėlis į aplinkos apsaugą yra vienas pagrindinių, nes sutaupo gamtinių išteklių naudojimą, padeda išvengti atliekų susidarymo. ENTP tvarkymas užbaigiamas atskiriant ir paruošiant naudoti antrines žaliavas, kurios vėliau parduodamos naudotojams. Antrinių žaliavų atskyrimas ir paruošimas naudoti yra svarbus aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugai, nes mažina atliekų susidarymą, sukuria žaliavas gamybai, taip taupo gamtinius išteklius.

Tinkamas ENTP turėtojų ir perdirbėjų bendradarbiavimas užtikrina svarų ir ženklų indėlį į aplinkos apsaugą, tausoja gamtinius išteklius, apsaugo nuo žalingo poveikio visuomenės sveikatai bei aplinką nuo atliekų susidarymo.

Per paskutinius 5 metus transporto priemonių importuotojai sumokėjo virš 2 mln., eurų, save „vienintele“ vadinančiai gamintojų importuotojų organizacija GIA, prie kurios vairo ir jos įvairių satelitų, per kuriuos galimai „plaunami“ ENTP tvarkytojams priklausantys pinigai, - visas „katalogas“ susikompromitavusių ir net ant daboklės gultų „pailsėjusių“ buvusių pareigūnų. Atrodytų suma įspūdinga, tačiau pokyčių aplinkoje norėtųsi matyti daugiau. Įvairiose viešose vietose gausa autoatliekų, vaizdas pamiškėse ir pakelėse nesikeičia, kai kur pokyčiai tik į blogąją pusę. Šių metų vasarą Kauno apylinkėmis vykusio žygio „Už švarią Lietuvą“, kurį organizavo Kampas 360⁰ aktyvistai, 100 km maršrute surinktose atliekose savanorius nustebino surinktų autoatliekų kiekiai.

Problema akivaizdi ir jei pridėsime, kad Lietuvoje ENTP tvarkytojai negauna jiems priklausančio finansavimo už sutvarkytas ENTP tampa aišku, kad GIA ir minėtų satelitų skelbiama ENTP tvarkymo sistema yra fikcija. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad transporto priemonių importuotojams, pasirinkusiems kolektyvinę atsakomybę iki šiol nėra išrašyti atliekų sutvarkymą „įrodantys dokumentai. Šioje situacijoje įdomią poziciją pasirinko Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, tai yra Aplinkos apsaugos departamentas bei Aplinkos apsaugos agentūra. Įdomumas yra tas, kad šios organizacijos niekaip „nesugeba“ patikrinti licencijuotų organizacijų ataskaitų už 2018 metus ir tokiomis veikomis, galimai dangsto nusikalstamas veiklas. Stebina tai, kad Metrail istorija pasimiršo ir tie kas turėtų užtikrinti licencijuotų organizacijų veiklos kontrolę, galimai savo neveikimu dangsto jų daromas aferas.

Naudojantis proga pabandysime pagelbėti tiems, kam priklauso licencijuotų organizacijų veiklos kontrolė ir užduosime klausimą viešoje erdvėje: kodėl GIA asociacijos nariams ir pavedimo davėjams, transporto priemonių importuotojams, nėra išdavusi atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, naudojantis GPAIS sistema?

 Tikimės, kad kontroliuojančioms institucijoms yra svarbu ar transporto priemonių importuotojų skiriamos lėšos naudojamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

ENTP SURINKIMO, PRIĖMIMO VIETOS APSKRITYSE