Jei apsilankėte pas gydytoją, pirmoje eilėje būsite nukreiptas atlikti visą eilę analizių, o po to bus sprendžiama apie gydymą ir vaistus. Tas pats ir apie dirvožemį. Prekyboje gausybė įvairiausių trąšų ir pesticidų, o ar jų reikia ir kokių ­– nesusimąstome. Kaip patyrimas rodo, iš mėgėjiškų augintojų, daugiau pusė prastai išmano apie dirvožemį, o apie tręšimą ar pesticidų naudojimą ­­– retas ir labai paviršutiniškai, o kai kas ir nieko, arba „purškė kaimynas - aš irgi“.

Dirvožemis gyvas ir sudėtingas organizmas, jame gyvena milijardai mikroorganizmų, nenutrūkstamai vyksta sudėtingi cheminiai procesai, jis tiesiogiai veikia jame augančius augalus ir jų kokybę. Dirvožemių yra didelė įvairovė, kiekviename jų prisitaikę augti skirtingi augalai, todėl dirbtinas jo paskirties keitimas žmogaus poreikiams tenkinti ne visada pasiteisina. Nepamatuota žmogaus veikla sukelia dirvožemio degradaciją. Dėl to, prarandamas derlingas dirvožemio sluoksnis, teršiama pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, suardoma jo struktūra, o nesaikingas ar vienpusiškas tręšimas išbalansuoja jame esančių augalams būtinų maisto tarpusavio medžiagų santykį, o ji atstatyti labai sunku.

Patirtis rodo, kad mėginimas sklype pagerinti dirvožemį ji nustumdant, išlyginant ar užvežant žemes, ne visada baigiasi sėkmingai. Jei po statybų liks tik dirvožemio podirvis, tai prastai jame augs kultūriniai augalai. Jei per storai užpilsime daug organinės medžiagos turinčių žemių, ypač durpių – tai gilesniuose sluoksniuose vyks uždumblėjimas, formuosis kietas „padas“, susidarys kenksmingos sąlygos augalų šaknims. Tai gana dažna problema šiltnamiuose. Atvežtos žemės gali būti irgi skirtingos tiek savo fizinėmis savybėmis, tiek ir chemine sudėtimi. O atvežtos iš pramoninių vietovių gali turėti net ir nepageidaujamų cheminių medžiagų. Todėl visada pravartu žinoti iš kur jos paimtos.

Ką daryti, kad sklypo dirvožemio sveikata būtų gera? Visų pirma turite atlikti dirvožemio agrochemines analizes ir jomis remiantis specialistas patars ką daryti. Tikslinga nustatyti dirvožemio pH, nes rūgščiuose dirvožemiuose prastai auga daugelis kultūrinių augalų, o tokių dirvožemių daug Žemaitijoje, Rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Žinodami humuso, t. y. organinės medžiagos kiekį galima spręsti apie dirvožemio mikrobiologinio gyvybingumo potencialą, svarbaus augalams elemento azoto  atsargas. Reikia išsitirti kiek dirvožemyje yra judraus fosforo, kalio, tai svarbu parenkant šių elementų trąšų rūšis ir normas. Jei dar žinosite judraus kalcio, magnio ir mikroelementų – vario, boro, mangano, cinko, molibdeno kiekius, tai jau turėsite visą profesionalią informaciją, reikalingą geram agronomui. Gali reikėti atlikti ir kitų tyrimų. Jei įtariama, kad dirvožemis, atvežta žemė, naudojamas kompostas, vandens telkinys ar auginami augalai yra užteršti sunkiaisiais metalais ar pesticidais, gali reikti atlikti ir šių medžiagų tyrimus. Rimtam specialistui svarbu žinoti, koks yra jūsų dirvožemio podirvis, pavyzdžiui, smėlis ar molis. Tuomet galima tiksliau parengti rekomendacijas, kokius sodo augalus ir kaip auginti. Pasitaiko, kad skundžiasi žmogus, kad dvidešimt metų augina slyvas, kriaušes, o paragauti retai jų tenka. Įvertinęs dirvožemį specialistas mato, kad kitaip ir būti negalėjo, todėl veltui kankintasi tiek metų.

Kaune, Savanorių prospekte 287 (tel. 8 37 311520, 8 37 312412; www. agrolab.lt) veikianti stambiausia Baltijos šalyse tokio profilio Lietuvos agrarinių ir miškų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija - pasiryžusi jums padėti. Sukaupta penkiasdešimties metų patirtis, dirbantis mokslininkų, chemikų ir kitų specialistų  kolektyvas padės jums išsitirti dirvožemį, geriamą vandenį, nuotekas, augalinį maistą, pašarus, kompostus, trąšas, nuotekų dumblą, pesticidų likučius ir kt. Atliekame augalų cheminės sudėties tyrimus, pagal kuriuos galima spręsti, kokių cheminių elementų augalams trūksta, kurių yra perteklius. Tai svarbu sodininkams, daržininkams, gėlininkams ir dekoratyvinių augalų augintojams, visiems profesionaliems žemdirbiams. Rengiame sklypų dirvožemio agrocheminių rodiklių žemėlapius.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius, prof. Gediminas Staugaitis


 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/ar_zinai_savo_sklypo_dirvozemio_sveikata/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.