Donorų kraujas ne tik gelbsti gyvybes. Jis būtinas ir tam, kad daugelyje medicinos sričių vyktų progresas. Taip apie žmonių dovanojamo kraujo reikšmę ir svarbą kalbėjo Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė ir pasidžiaugė, jog donorai tai puikiai supranta, todėl jų gretos nuolat auga.

Kasdien – 180 operacijų

Kauno klinikų Kraujo centras yra jauniausias Lietuvoje. Jis veikti pradėjo 2012 metais.

Kraujo centras Kauno klinikose įkurtas, kad būtų užtikrintas sklandus ir operatyvus kokybiško kraujo ir jo komponentų tiekimas visuose Kauno klinikų skyriuose gydomiems pacientams.

Šioje ligoninėje kasdien atliekama apie 180 operacijų, gydomi ligoniai iš visos šalies po sunkių traumų, nudegimų, priimami komplikuoti gimdymai, kovojama už sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvybes. Todėl Kauno klinikų Kraujo centre donorų kraujas yra vadinamas dovana visos Lietuvos pacientams, nes jiems nėra nieko geriau, kaip turėti brangią, niekuo nepamainomą ligonių gyvybėms gydymo priemonę – kraujo.

„Donorų kraujas tikrai gelbsti gyvybes, tačiau šios frazės prasmė gerokai platesnė, nei įsivaizduojame. Neretai tai suprantama labai tiesiogiai – žmogus patiria traumą, netenka kraujo operacijos metu, dėl įvairių ligų sutrinka kraujo ląstelių gamyba ar atsiranda kraujavimas, ir tik kraujo komponentų perpylimas gali žmogų išgelbėti. Taip ir yra, bet donorų kraujas svarbus ne tik dėl to. Jei nebūtų galimybės naudoti kraujo komponentų, nebūtų įmanoma gydyti įvairių ligų, kai pacientui taikoma chemoterapija. Nebūtų galimybės atlikti sudėtingų operacijų ar transplantacijų. Be donorų kraujo nebūtų įmanomas daugelio medicinos sričių progresas“, – tvirtino D. Remeikienė.

Be to, yra gausybė žmonių, sergančių lėtinėmis kraujo ar kitų sistemų ligomis, kurių gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo nuolatinių kraujo donorų.

Akivaizdu, jog kraujo produktų trūkumas ligoninėse gali lemti žmogaus gyvybę. 

Aukojančiųjų daugėja

Kauno klinikose daugiausia donorų kraujo ir jo komponentų reikia Gastroenterologijos, Hematologijos, Širdies chirurgijos, kituose chirurginiuose skyriuose, reanimacijose, kurių ligoninėje yra ne viena. Vis daugiau kraujo komponentų sunaudojama Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje.

Todėl D. Remeikienė pasidžiaugė, jog kasmet vis labiau auga ir donorų gretos. Pavyzdžiui, pernai

Kauno klinikų Kraujo centre surinkta per 10 tūkst. donacijų kraujo, o tai yra 10 proc. daugiau nei 2017 metais. Iš donorų kraujo pernai paruošta daugiau nei 20 tūkst. kraujo komponentų – eritrocitų, trombocitų, šviežiai šaldytos plazmos ir krioprecipitato.

„Mūsų Kraujo centre paruoštos šviežiai šaldytos plazmos ir krioprecipitato užtenka patenkinti esamą poreikį, tačiau eritrocitų poreikis patenkinamas tik kiek daugiau nei 60 proc., trombocitų – apie 50 proc., nes šie komponentai yra labai paklausūs, tad juos papildomai klinikoms tiekia Nacionalinis kraujo centras. Išties labai džiaugiamės, jog donorų daugėja. Tai mus skatina siekti didesnių tikslų ir tapti dar patrauklesniais kraujo donorams“, – teigė D. Remeikienė. 

Išsklaidė mitus

Donorais norintys tapti žmonės kartais to nepadaro dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai kurie jų yra įsitikinę, jog negali duoti kraujo, nes vaikystėje sirgo hepatatitu A, liaudiškai dar vadinama gelta. „Patarčiau patiems nespėlioti, ar jie gali būti donorais. Reikia tik ateiti pas mus į Kraujo centrą. Paimtą kraują labai atidžiai ištirsime ir bus aišku, ar viskas gerai. Jei nustatomos kokios nors problemos, žmogus informuojamas, kad negali būti donoru. Tačiau taip jam padaroma paslauga, nes galbūt apie savo negalavimą jis nė neįtarė“, – kalbėjo D. Remeikienė.

Dar vienas gajus mitas, stabdantis žmones dovanoti kraujo, kad donorai iššvaisto savo kraują kitiems, dėl to jaučiasi silpni ar paliegę. „Priešingai, daugelis donorų tvirtina, kad jų savijauta labai pagerėja. Juk suaktyvėja kraujotaka, be to, prisideda ir psichologinis pasitenkinimas. Todėl iš donorų girdime nesumeluotai sakant, kad duoti kraujo jiems yra tarsi šventė“, – tikino Kraujo centro vadovė.

Atlikta speciali studija išaiškino, jog pirmą kartą dovanoti kraujo paskatina pilietinė pareiga, informacija apie kraujo trūkumą gydymo įstaigose, draugai, šeima, artimam žmogui nutikusi nelaimė, garsių žmonių pavyzdys.

„Mes iš pacientų, kuriems reikia perpylimo, artimųjų tikrai nereikalaujame, kad jie duotų kraujo. Bet pacientams, kuriems reikia daug kraujo perpylimų, pasakome, jog tai donorų kraujas, nes būna, kad žmogus galvoja, jog kraujas yra kažkoks savaime atsirandantis dalykas. Paklausiame, gal yra artimųjų, kurie galėtų paaukoti kraujo. Tačiau dažniausiai net klausti nereikia – pacientų draugai, artimieji, bendradarbiai patys ateina aukoti kraujo. Taip jie jaučiasi labiau prisidedantys prie ligonio pasveikimo, nes gali ne tik sėdėti šalia ir jaudintis, ar žmogus pasveiks“, – aiškino Kraujo centro vadovė.

Aukoja ne tik centre

Pacientų draugams ir artimiesiems yra patogu aukoti kraują, nes Kraujo centras veikia pačiose Kauno klinikose, nereikia niekur važiuoti.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai deda visas pastangas, jog žmonėms tapti donorais būtų kuo patogiau. Todėl jie vyksta į įvairias įstaigas, darbovietes, kurių žmonės nori paaukoti kraujo. Vienintelė sąlyga – donorų turi būti ne mažiau nei 10. „Džiugu, jog kasdien mūsų brigada kur nors važiuoja paimti aukojamo kraujo. Vadinasi, vis daugiau žmonių tampa sąmoningesni, supranta, koks jų kraujas yra svarbus pacientams. Už Kraujo centro ribų surenkame apie 35 proc. visų donacijų“, – donorų aktyvumu džiaugėsi D. Remeikienė.

Ji informavo, jog kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18-65 metų amžiaus asmuo, sveriantis ne mažiau nei 50 kg. Aukoti kraują galima kas du mėnesius, bet moterims ne daugiau nei 4 kartus per metus. Taip aukoti kraują yra visiškai saugu ir kiekvienas raginamas išsiugdyti tokį įprotį, nes niekada nežinome, kada mums patiems gali prireikti donorų kraujo.

KAUNO KLINIKŲ KRAUJO CENTRAS

Eivenių g. 2, Kaunas

Tel.: (8 37) 326856, (8 37) 787372

El. p. kraujo.centras@kaunoklinikos.lt