Nevaisingumas – tai būklė, kai siekianti nėštumo pora per vienerius metus jo nesulaukia. Manoma, kad pasaulyje vaisingumo sutrikimo problemų turi kas šešta pora. Nors Lietuvoje tikslaus nevaisingumo registro nėra, manoma, kad Lietuvoje vaisingumo sutrikimų turi apie 15 proc. porų. Pradedant 1993-aisiais, Lietuvoje daugiau žmonių miršta nei gimsta, todėl mūsų šaliai nevaisingumo problema ypač aktuali. Moderni pagalba nevaisingoms poroms siejama su pagalbiniais apvaisinimo būdais. Šalyse, kur geras modernių nevaisingumo gydymo būdų prieinamumas, po pagalbinio apvaisinimo gimsta daugiau nei 4 proc. vaikų kasmet. Atsiradus pagalbinio apvaisinimo kompensavimui, atliktų procedūrų skaičius Lietuvoje perkopė tūkstantį, tačiau vis dar nėra pakankamas.

Apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre taikomą nevaisingumo gydymą ir asistuojamosios reprodukcijos technologijas pasakoja šio centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė:

Į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą (RMC) dažniausia kreipiasi poros, negalinčios susilaukti vaikų. Į RMC vis dažniau kreipiasi ir pacientai, siekiantys išsaugoti vaisingumą, t.y. tie, kurie nori pasinaudoti lytinių ląstelių banko paslaugomis. Vyriškosios bei moteriškosios lytinės ląstelės ir reprodukciniai kiaušidžių bei sėklidžių audiniai gali būti šaldomi ir specialiomis sąlygomis laikomi lytinių ląstelių banke. Jie gali būti panaudojami vaisingumo realizacijai ateityje.

RMC pacientams atliekami išsamūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti vaisingumą trikdančią priežastį. Kadangi RMC yra Kauno klinikų padalinys, pacientams prieinamos ir kitų gydytojų specialistų konsultacijos. Šis kompleksinis ir visapusiškas gydymas yra labai svarbus. Po visapusiško pacientų ištyrimo rekomenduojami optimalūs nevaisingumo gydymo metodai, tokie kaip ovuliacijos stimuliacija, operacinė kiaušintakių, gimdos ar sąaugiminių pakitimų korekcija bei asistuojamosios reprodukcijos technologijos – inseminacija į gimdą ar apvaisinimas mėgintuvėlyje. Nevaisingos poros ištyrimas kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų. Įsigaliojus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, susituokusioms poroms kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, jei moteris ne vyresnė nei 42 metai. PSDF lėšoms nekompensuojamos embrionų šaldymo bei saugojimo paslaugos, vaisingumo išsaugojimo procedūros (lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių šaldymas ir saugojimas). Taip pat PSDF nekompensuoja inseminacijų į gimdą.

Pagalbinis apvaisinimas – vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Jis taikomas tais atvejais, kai kiti konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip gydymas vaistais ar anatominius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Pagrindinis asistuojamųjų technologijų trūkumas ir dažniausia komplikacija – daugiavaisiai nėštumai. Šiuo metu Europoje daugiavaisio nėštumo dažnis po asistuojamųjų technologijų siekia 18 proc. Daugiavaisiams nėštumams būdingos tokios komplikacijos kaip priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimių gimimo svoris, didesnis gimusių naujagimių mirtingumas bei sergamumas. Jų galima išvengti ribojant į gimdą perkeliamų embrionų skaičių. Šio principo laikomės ir Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre. Mūsų tikslas – kvalifikuota ir visapusiškai saugi pagalba pacientams.

REPRODUKCINĖS MEDICINOS CENTRAS

KAUNO KLINIKOS

Centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė

Tel.: +370 37 703443;

rmc@kaunoklinikos.lt