Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Kitos paslaugos straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Gyvenimas be plastiko – ar įmanoma?

   2020-11-06

Dar pernai kovą Europos Parlamentas (EP) paskelbė, kad prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų. Tad įmonės priverstos ieškoti būdų, kaip sumažinti plastiko vartojimą: vienos investuoja į beatliekinę gamybą, kitos pasitelkia inovatyvius sprendimus.

Šiuo metu visose „Viados“ degalinėse – tik ekologiški popieriniai puodeliai.

 

 

 Plastiko yra visur

„Minėtas EP sprendimas palies produktų gamintojus ir jų klientus. Pradedant kiekviena maža įstaiga, kuri savo veikloje naudojo vienkartinius indus, baigiant didelėmis įmonėmis ir centrais“, – pasakojo Aplinkos apsaugos instituto ekspertė Virginija Žygienė.

 

Jos teigimu, plastiko gamyba auga dideliais tempais, o tam įtakos turi vartojimas ir auganti ekonomika. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet pagaminama apie 335 mln. t plastiko atliekų.

 

Dažniausiai įvairios vienkartinės pakuotės ar daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

 

 Mokslininkai perspėja, kad dėl plastiko taršos gali išnykti apie 700 rūšių jūrų gyvūnų ir žuvų.

 

„ES siekia, kad kiekvienas iš mūsų kuo mažiau vartotų, taip susidarytų mažiau atliekų. Be to, piliečiai raginami daugelį daiktų ir pakuočių vartoti pakartotinai. Jeigu visgi daiktas nebetinkamas vartoti, jis turėtų keliauti į perdirbimą arba deginimą, ir tik kraštutiniu atveju – į sąvartynus“, – perspėja V.Žygienė.

 

Laiko liko nebedaug – mažiau nei metai. Ką daro Lietuvos verslas, kad pasiruoštų šiam EP sprendimui įgyvendinti? „Kai kurie dideli prekybos centrai jau atsisakė plastikinių maišelių, kitos įmonės taip pat pradėjo ieškoti tvarių sprendimų. Plastiko yra ne tik maisto pakuotėse ir vienkartiniuose induose, bet ir drabužiuose, automobiliuose, maitinimo įstaigų dalijamuose žaisluose, statyboje, praktiškai – visur“, – vardijo ekspertė.

 

 Pataria susimąstyti

Ar kada susimąstėte, kad įprastuose popieriniuose kavos puodeliuose yra plastiko? Pakuočių tvarkymo organizacijos duomenimis, kavos mėgėjai Lietuvoje per metus sunaudoja apie 40 mln. popierinių puodelių, o vienas Lietuvos biuro darbuotojas – vidutiniškai apie 500. O kur keliauja šie puodeliai? Dažniausiai – į buitinių atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartynus.

 

Jeigu žmogus labiau sąmoningas, tokį puodelį jis išmeta į popieriui skirtus atliekų konteinerius. Tačiau, prisiminkime, net ir popieriniuose puodeliuose yra plastiko. Visgi, tikėtis kiekvieno sąmoningumo būtų naivu, tad kai kurios įmonės tiesiog pradėjo ieškoti alternatyvų, kuo pakeisti esamą tarą ir pakuotes. Ir, laimei, rado.

 

Susirūpino ne tik puodeliais

Degalinių tinklą valdanti „Viada LT“ jau ėmėsi iniciatyvos mažinti arba visiškai atsisakyti plastiko. Šis sprendimas – ilgalaikės strategijos dalis.

 

„Kombinuoto pobūdžio puodelius į popierinius ėmėmės keisti dar pernai. Šiuo metu visose mūsų degalinėse – tik popieriniai puodeliai. Mes tikrai nelaukiame galutinio EP nurodyto termino, o į mūsų aplinkosauginių prioritetų sąrašą yra įtraukti ne tik kavos puodeliai“, – pabrėžė įmonės generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

 

Taupydama popierių, įmonė sukūrė mobiliąją programėlę, kuria galima atsiskaityti už paslaugas degalinėse ir čekį gauti telefonu. Šiam procesui visiškai nenaudojamas popierius. Be to, įmonė pamažu atsisako popierinių sąskaitų faktūrų ir naudoja tik elektronines. „Per metus mes sukaupiame archyvą, kuris, sukrautas į lentynas, driektųsi kokį kilometrą. Visa tai mes perkėlėme į elektroninę erdvę“, – pasakojo L.V.Karlavičius.

 

 Aplinkai saugoti įmonė naudoja ilgiau tarnaujančias LED lemputes, degalinėms aprūpinti perkama tik žalioji energija, o ateityje ant degalinių stogų planuojama įrengti saulės baterijas.

 

L.V.Karlavičius pabrėžė, kad ieškoti tvaresnių sprendimų įmonę paskatino ne tik siekis prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir klientai, kurių pasirinkimas vis dažniau būna palankus aplinkai.

V.Karlavičius kviečia visas įmones būti išradingas, ieškant būdų, kaip sumažinti plastiko vartojimą.

 

 

Naujovę sukūrė lietuviai

Ilgą laiką vienkartinius kavos puodelius „Viada LT“ pirko iš Kinijos gamintojų. „Kai pradėjome domėtis, ar įmanoma sukurti popierinius, mums vis atsakydavo neigiamai. Tačiau viena Lietuvos įmonė visgi ryžosi atlikti mokslinius tyrimus ir sukurti pakuotę. Mums reikėjo ne tik pakuotės, bet ir dizaino elementų, kurie būtų biologiškai skaidūs ir saugūs. Puodelis turėjo išlaikyti ir visus stiprumo bei temperatūros rodiklius. Šiam gamintojui pavyko sukurti tai, ko mums reikia, ir tuo mes labai džiaugiamės“, – neslėpė emocijų L.V.Karlavičius.

 

Dabar „Viada LT“ tinklo degalinėse pirkėjas randa tik naujos technologijos popierinius puodelius su vandeniui atsparia danga. Jie yra ekologiški ir gali būti rūšiuojami kartu su popieriumi bei perdirbami.

 

Beje, degalinėse neliko ne tik puodelių su plastiku, bet ir plastikinių dangtelių – juos pakeitė kompostuojami dangteliai iš natūraliai suyrančių medžiagų.

 

 Ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas.

„Liaudiškai sakant, šis dangtelis yra pagamintas iš krakmolo. Per dvejus, trejus metus nieko nedarant jis ištirpsta ir pavirsta trąša, o jeigu naudojami pramoniniai komposto įrenginiai, tai dangteliai suyra dar greičiau“, – pasakojo įmonės vadovas.

 

 Blogis – kombinuotos pakuotės

V.Žygienė pabrėžė, kad didžiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra ne pats plastikas, o jo perdirbimas – mat daug gaminių yra kombinuotų: „Kalbu apie mums įprastus kavos puodelius, kuriuose iki šiol buvo ir popieriaus, ir plastiko. Todėl ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas“, – pabrėžė ekspertė.

 

Pasak jos, žmonija negali atsisakyti visko ir rinktis kraštutinumus, tačiau būti išradingesniam visuomet galima.

 

L.V.Karlavičius pridūrė, kad pakuotėms, kuriose laikomi „Viada LT“ gaminami sumuštiniai, taip pat ieškoma alternatyvų.

 

„Pats realiausias būdas – surasti popierinį arba perdirbamą sprendimą. Svarbiausia – atsisakyti kombinuotų pakuočių, kurias ir sunkiausia perdirbti. Plastiku dengtas kartono gaminys – toks anksčiau buvo mūsų puodelis. Atskirti popierių ir plastiką beveik nėra jokių galimybių. Tad tokie puodeliai patekdavo į sąvartynus ir praeidavo daug metų, kol išnykdavo“, – svarstė L.V.Karlavičius.

 

(Straipsnį parengė Ingrida Žirlienė)

 

 

 



Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2021 10 15 
Kontaktai: tel. (37) 311 539, faks. (37) 311 539, Kaunas. El.paštas
©2005-2021. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite