Ar gali taip būti, kad Lietuvos Respublikos teisėjai, konkrečiai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė, eina ranka rankon su gerai žinomais sukčiais ir kitais nusikaltėliais? Norėtųsi tikėti skaidrumu, tačiau Egidijaus Kozmino istorija priverčia susimąstyti, ar teisybė mūsų valstybėje egzistuoja? Ar Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas ir teisėjų kolegija atstatys teisingumą?

 

 

Įkūrė įmonę ne savo vardu

Istorija prasideda tuomet, kai mūsų jau minėtas Egidijus Kozminas 2018 metų pradžioje iš UAB „Losrita“ gavo pasiūlymą atlikti rekonstrukcijos darbus viename iš Marijampolėje esančių objektų. Kad gautų šį darbą Egidijus turėjo atidaryti įmonę, tačiau tuo metu jis buvo įsiskolinęs tretiesiems asmenims, todėl pasiūlė pažįstamui Sauliui Rutkauskui savo vardu įsteigti mažąją bendriją, bet su sąlyga, kad faktiškai viskam vadovautų pats Egidijus. Kitaip tariant, jam reikėjo tik patikimo žmogaus, kurio vardu būtų atidaryta įmonė iki kol pasitaisys Egidijaus finansinės situacija ir jis pats galės tapti oficialiu savo įmonės savininku. Taigi taip gimė MB „Aidos“, kurios formaliu steigėju ir vadovu tapo Saulius Rutkauskas, nors visus esminius sprendimus, tokius kaip dalyvavimas derybose su aukščiausio lygio kitų įmonių vadovais/savininkais, sutarčių sąlygų derinimas ir t.t. atlikdavo būtent Egidijus Kozminas.

Iš pradžių viskas vyko pagal susitarimą: Saulius Rutkauskas pasirašinėdavo jam atsiųstus dokumentas, tačiau į įmonės veiklą nesikišo ir nesigilino. Tikrasis įmonės savininkas buvo Egidijus Kozminas, kuris ieškojo objektų, su užsakovais derindavo kainas ir sąlygas, spręsdavo kitus su įmonės organizavimu ir veikla susijusius klausimus.

Kai MB „Aidos“ viename konkurse laimėjo didelį objektą Kaune, kuris atnešė nemažą pelną. Už gautus pinigus E. Kozminas įmonės vardu nupirko ekskavatorių su visais priedais, sunkvežimį ir tris Mercedes ženklo automobilius. „Dviem prabangesniais (vieno vertė 50 000 eurų, kito 30 000 eurų) naudojausi tik aš, pas mane buvo visi jų raktai ir dokumentai, – pasakoja Egidijus, – O štai trečiąjį, kurio vertė šiek tiek didesnė nei 10 000 eurų, nupirkau S. Rutkauskui už dokumentų pasirašinėjimą ir jų sutvarkymą. Iki tol Saulius važinėjo suvargusiu Opel ženklo automobiliu“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek objektas Marijampolėje, kur užsakovas buvo UAB Lorista, tiek didelis objektas Kaune, buvo gauti išimtinai tik Egidijaus Kozmino pastangomis, nors tuo metu jis net nedirbo MB Aidos!!! Tad ar tikrai asmuo, kuris nebūdamas įmonės savininku, iš tiesų užsiimtų „labdaringa“ veikla ir parūpintų užsakymus įmonei, kurios savininku jis nėra?! Bylą nagrinėjančiam teismui teismui šios aplinkybės elementarios logikos kontekste nepasirodė svarbios ir esminės.

 

Prasideda konfliktai

Saulius Rutkauskas pamatęs, kad įmonei MB „Aidos“ sekasi, pasiprašė pas Egidijų mokytis dirbti. Egidijus nieko neįtardamas noriai sutiko ir pasiūlė S. Rutkauskui mokytis griovimo bei kitų darbų. Saulius, nors ir sakėsi, kad nori išmokti griovimo bei kitų darbų, tačiau niekada taip ir nesistengė mokytis, Egidijui ne tik kad nepadėjo, bet atrodė, kad daro viską, jog sukeltų konfliktą. Vėliau iš įmonės sąskaitos ėmė dingti pinigai, vienintelis įtariamasis buvo S. Rutkauskas. Kai E. Kozminui trūko kantrybė, jis pasiūlė S. Rutkauskui skirtis, t.y. vykdyti susitarimą ir įmonę perrašyti tam, kam ji iš tiesų ir priklauso – Egidijui Kozminui. S. Rutkauskas, matyt, to ir siekė, nes iškart pareiškė, jog įmonę perrašys, bet reikia skaičiuoti, kiek už tai Egidijus jam skoloje. Tai buvo akibrokštas vidury dienos – S. Rutkauskas iš įmonės vogė, važinėjo įmonės automobiliu, todėl Egidijus neketino mokėti jokių pinigų už perrašymą, nes tai prieštarautų buvusiam tarp jų susitarimui.

 

Į konfliktą įsikiša S. Rutkausko tėvas R. Rutkauskas ir draugas K. Zachaževskis

Staiga į konfliktą aktyviai ėmė kištis ir Sauliaus tėvas Rimas Rutkauskas, kuris pareiškė, kad padalins įmonės turtą taip, kaip priklauso. Sauliaus Rutkausko tėvas įvardijo 20 000 eurų sumą ir pagrasino, kad jei ši nebus sumokėta S. Rutkauskui, tuomet išparduos visą turimą turtą ir taip pasiims kur kas daugiau nei pareikalauta pinigų suma. Tai reiškė ne ką kitą, kaip grasinimą sužlugdyti MB „Aidos“.

Tai skambėjo kaip visiškas absurdas ir reketas vidury dienos. Egidijus atsisakė mokėti bet kokią pinigų sumą, todėl netrukus sulaukė skambučio iš žmogaus, prisistačiusio Kšištofu Zachaževskiu. Pastarasis pareiškė, jog yra MB Aidos darbuotojas ir yra įgaliotas pasiimti iš E. Kozmino visas MB „Aidos“ transporto priemones. Iš tiesų K. Zachaževskis yra geras S. Rutkausko draugas, o Rutkauskas netgi yra dirbęs kartu vienoje K. Zachaževskio įmonėje.

Po kelių dienų K. Zachaževskis prisistatė su antstoliu ir dviem apsaugos automobiliais ir įžūliai pavogė transporto priemones iš kiemo aikštelės su visais jose esančiais daiktais. Kadangi transporto priemonių visi raktų komplektai ir dokumentai visuomet buvo pas E. Kozminą, tai transporto priemones pavyko ištempti tik su autovežio pagalba.

 

Kreipėsi į teismą

S. Rutkauskas su tėvu ir savo draugu K. Zachaževskiu pradėjo pardavinėti išvogtą MB „Aidos“ turtą, todėl ilgai nelaukęs E. Kozminas pateikė teismui ieškinį, prašydamas, kad kol vyksta ginčas, teismas uždėtų areštą ant įmonės turto. „Kadangi įmonė S. Rutkausko siūlymu buvo registruota Trakuose, – sako E. Kozminas, – Tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ieškinį turėjau pateikti Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmams“. Štai šiame teisme ir prasidėjo keisti, vienašališki ir protu nesuvokiami dalykai.

 

Teismas nesustabdė nuo akivaizdaus įmonės „bankrotinimo“

Ieškovas, pateikęs ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti MB Aidos turtą, nes nuogąstavo, kad iš tiesų S. Rutkauskas su savo „konsultantų“ pagalba gali imti veiksmų, kuriais siektų perleisti turtą kitiems asmenims. Priešingu atveju, bylinėtis dėl įmonės, kuri vėliau taptų iš esmės nemoki ir beturtė, būtų visiškai netikslingą ir neracionalu. Tačiau teismas, net ir turėdamas duomenis apie tai, kad dalis turto jau yra perleista tretiesiems asmenims, laikė, kad teismo sprendimo įvykdymui jokios rizikos nėra. Teismas neapribojo MB Aidos ir jos formaliam vadovui S. Rutkauskui galimybės perleisti turtą, todėl S. Rutkauskas, kaip vienintelis įmonės MB „Aidos“ de jure vadovas, galėjo toliau laisvai pardavinėti įmonės turtą: transporto priemones, sklypą, kurį Egidijus buvo nupirkęs Kauno rajone. Tai buvo akivaizdus įmonės bankroto siekimas. Šio turto perleidimo būtinybės nebuvo iki tol, kad tarp Egidijaus Kozmino ir S. Rutkausko kilo konfliktas bei po to, kai S. Rutkausko tėvas pareiškė, kad jei jau Egidijus Kozminas nesutinka sumokėti už įmonės perrašymą 20 000 Eur, tuomet neturės visiškai nieko.

Kad įmonę buvo siekiama dirbtinai sužlugdyti, rodė ir akivaizdūs skaičiai: „2020 metais, kai dar vadovavau aš, įmonėje dirbo 9 darbuotojai, pelnas siekė apie 120 tūkst. eurų, – pasakoja Egidijus, – O štai 2021 metais buvo likę vos du darbuotojai, o įmonės skola siekė virš 10 tūkst. eurų“. Tačiau teismas ignoravo šiuos faktus ir leido S. Rutkauskui toliau savivaliauti siekiant bankroto. Teismas nematė jokios rizikos teismo sprendimo įvykdymui, nors, kaip jau nurodyta, įmonės turtas buvo sistemingai „išparceliuojamas“.

 

Teismo nekompetencija ar akivaizdus šališkumas nusikaltėliams?

E. Kozminas savo ieškinyje rašė teismui, kad tiesą įrodinės liudytojų parodymais. Teisme E. Kozmino naudai liudijo 6 liudininkai (įmonės MB „Aidos“ darbuotojai ir klientai, užsakovai), kurie patvirtino apie Egidijaus vadovavimą įmonei MB „Aidos“, tai, kad iš tiesų jie laikė būtent Egidijų Kozminą tikruoju įmonės savininku. Tačiau teisė savo tiesą įrodinėti liudytojų parodymais iš E. Kozmino buvo akiplėšiškai atimta.

 

Iš liudijimų ištraukti niekam nereikalingi ir visiškai nereikšmingi faktai

E. Kozminas siekė įrodyti, kad kaip tikrasis MB „Aidos“ savininkas prabangiais Mercedes ženklo automobiliais išimtinai naudojosi tik jis. Vieną iš jų jis buvo leidęs naudotis tuometinei savo draugei, kuri pirmoji ir paliudijo, kad naudojosi tuo automobiliu, o S. Rutkauskas niekada neturėjo jokių teisių nei į jos, nei į kitą Mercedes automobilį. Tačiau teismo neįtikino akivaizdūs įrodymai, jog minėti automobiliai niekuomet nepriklausė S. Rutkauskui. Nors Egidijaus Kozmino darbo užmokestis buvo vos apie kelias dešimt eurų į mėnesį, tačiau teismas niekaip logiškai nepaaiškino, kodėl de jure nebūdamas įmonės savininku, jis ir jo draugė galėjo naudotis itin prabangiais Mercedes automobiliais ir kodėl šiais automobiliais nesinaudojo save „tikruoju“ įmonės savininku ir vadovu laikantis S. Rutkauskas?

Antrasis liudininkas paliudijo dėl pirmųjų MB „Aidos“ objektų derybų, sutarčių sąlygų ir t.t. Tai buvo užsakovas, kuris samdė įmonę MB „Aidos“ griovimo ir kitiems darbams atlikti. Šis liudytojas paliudijo, kad E. Kozminą visuomet laikė tikruoju MB „Aidos“ vadovu ir visas sąlygas, kainas, laiką ir kitus dalykus derino tik su juo, tuo tarpu S. Rutkauskas derybose nedalyvavo, vėliau atliko tik techninio pobūdžio ir formalų darbą. Tačiau teismas akivaizdžiai visa tai ignoravo ir galutiniame sprendime atsižvelgė tik į visiškai nereikšmingas detales, nesivadovavo elementarios logikos dėsniais.

 

Įrodymų naikinimas

O štai su likusių keturių liudytojų parodymais įvyko kai kas netikėto – teismo posėdžio garso įrašas, kuris laikomas sudėtinė bylos dalimi, ties jų parodymais staiga mistiškai sugenda ir tampa nesuprantamas, jame girdisi tik traškesiai ir kitokie trikdžiai, neleidžiantys suprasti, kas sakoma. Tačiau tai Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmų teisėjai Rasai Lapėnienei nesutrukdė priimti sprendimo: į galutines išvadas ji įtraukė liudytojų pasakytas ne itin reikšmingas detales, kurių patikrinti jau neįmanoma, nes įrašai sugadinti. Tad ar negalėjo taip būti, jog liudytojų pateikti įrodymai buvo specialiai sunaikinti?

 

Įrodymų ignoravimas

Apie savo faktinį vadovavimą MB „Aidos“ bei aplinkybę, kad Egidijus Kozminas buvo ir yra tikrasis MB Aidos savininkas, E Kozminas teismui pateikė ir daugybę kitų įrodymų: susirašinėjimus laiškais ir žinutėmis su darbuotojais, užsakovais ir pačiu Sauliumi Rutkausku. Tose žinutėse aiškiai atsiskleidžia, kad būtent E. Kozminas derina visus užsakymus, priima esminius sprendimus, sprendžia, kaip bus paskirstomos lėšos, duoda konkrečius nurodymus ir darbus S. Rutkauskui ir t.t. Maža to, nors de jure MB Aidos buveinė buvo įregistruota Vilniaus rajone, tačiau faktinė jos buveinė buvo Kauno mieste, kur ir gyveno Egidijus Kozminas. Tačiau teismas visiškai ignoravo šiuos įrodymus, lyg jie būtų apskritai nepateikti į bylą.

 

Įrodymų klastojimas

Negana to, E. Kozminas paskutiniame teismo posėdyje teismui pateikė iš duomenų bazės ištrauktas išklotines, apie tai, jog įmonės steigimo metu jis buvo skolingas tretiesiems asmenims. Su šiais įrodymais visos šalys, taip pat ir teismas susipažino, tačiau galutiniame sprendime pateikiama išvada, jog tokie įrodymai nebuvo pateikti. Tad argi tai ne įrodymų klastojimas ir jų naikinimas?

 

Taigi, kas iš tiesų įvyko teisme? Ar tai buvo sąžiningas ir nevienašališkas teismas?

Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė priėmė sprendimą ignoruodama faktus ir liudytojų parodymus, iš konteksto ištraukė tik visiškai nereikšmingas detales, todėl sprendimas buvo priimtas vienašališkai Sauliaus Rutkausko naudai. Egidijus Kozminas, liaudiškai tariant, buvo „apšvarintas“ vidury baltos dienos ir paliktas „plikas, basas“. Ar gali už viso to slėptis dar kažkas daugiau? Pasirodo, gali...

 

K. Zachaževskis – teisėsaugai gerai žinomas aferistas

Prisimenate anksčiau minėtą Kšištofą Zachaževskį? Kšištofas Zachaževskis dar 2014 metais buvo pagarsėjęs kaip didžiausias aferistas, apgavęs tūkstančius žmonių. Tai tas pats asmuo, kuriam kadaise priklausė tokios įmonės kaip kuponai.lt, femina.lt, „Dovanų manija“, UAB „Stirna“, UAB „Arbūzų sėklos“ ir daugybė kitų. Apie jį rašo Delfi, Lrytas ir kiti šalies didieji portalai, skundai ant jo pilasi tiek Rekvizitai.lt prie jo įsteigtų ir jau bankrutavusių įmonių, tiek socialinėje erdvėje.

Dauguma K. Zachaževskio įsteigtų įmonių buvo įregistruotos adresu Laimės g. 22, Strakiškės k., Trakų r. Šiuo adresu ne viena įregistruota įmonė per Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmus (galbūt net per tą pačią teisėją R. Lapėnienę) sėkmingai laimi bankroto bylas.

 

K. Zachaževskio tėvas – įtakingas asmuo Trakuose

Pasirodo, Kšištofo Zachaževskio tėvas Jan Zachaževskis yra įtakingas asmuo Trakuose, jis yra kandidatavęs Seimo rinkimuose būtent Trakų 57-oje apygardoje. Ar gali būti, kad jis turėjo įtakos Trakų teisme dirbančiai teisėjai Rasai Lapėnienei padedant bylose, susijusiose su jo nusikaltėliu sūnumi? E. Kozminas tvirtina, kad Saulius Rutkauskas vaikšto kaip liudytojas pas Kšištofą Zachaževskį į teismus, o šis liudija Sauliaus teismuose. Dauguma teismų Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmuose šių dviejų piliečių yra laimimi.

 

Per daug sutapimų

Ar gi nekeista, kad Vilniaus apygardos teismo Trakų rūmuose taip įtartinai pralaimima E. Kozmino byla, prieš kurį liudijo ir pats K. Zachaževskis, nuolat laimintis bylas šiuose teismo rūmuose? Ar gali būti tiek daug sutapimų, jog būtent E. Kozmino liudytojams kalbant sugenda įrašas, teisėja R. Lapėnienė ignoruoja begales faktų ir įrodymų, išvadose pažymi, jog tam tikri įrodymai nebuvo pateikti, nors su jais buvo supažindintos visos šalys? Galbūt čia veikia puikiai sukurta korumpuotų teisėjų ir aferistų schema? Ar gali taip būti, jog teisėja Rasa Lapėnienė eina iš vien su aferistais ir padeda jiems laimėti teismo bylas? Ar sureaguos teisėjų taryba į teisėjos elgesį? Ar toks teisėjas, klastojantis liudytojų parodymus, toliau gali vykdyti savo pareigas?

 

J. Žemgulio g. 9-1, LT-50189 Kaunas

Tel. +370 603 86244

El. p. mb.gydas@gmail.com

FB: MB GYDAS

 

 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/irodymu_ignoravimas_teisme_mistiskai_sugadinti_parodymai__ar_teisingumas_vis_dar_egzistuoja/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.