Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Technika info straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

ISO standartai – informacijos ir komunikacijos srautams valdyti

   2023-11-13

Šiandien verslo subjektams tenka dirbti vis didesnio neapibrėžtumo aplinkoje. Tai lemia daugybė faktorių – nutolusi bei kompleksiška tiekimo grandinė, informacijos perteklius ir šaltinių nepatikimumas, nestabili geopolitinė padėtis, kintantys aplinkosauginiai reikalavimai, o visa tai dažnai lydima teisinio reguliavimo stokos. Kaip suvaldyti šį neapibrėžtumą ir su juo susijusias rizikas?

ISO standartai ir verslo standartizacijos procedūros buvo sukurtos tam, kad įmonėms būtų lengviau veikti tarptautinėse rinkose ir komunikuoti tarpusavyje. Šiandien ISO standartais keičiami, papildomi, atnaujinami, kad verslo subjektai galėtų efektyviau susitvarkyti su naujomis neapibrėžtumo rūšimis.

Apie besikeičiančią verslo aplinką, naujas rizikas ir ISO standartų poveikį pasakoja atitikties vertinimo bendrovės DVN Lietuva vadovas Audrius Šileika.

 

 

Kokie iššūkiai šiandien charakterizuoja verslo aplinką?

Šiandien, pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria verslo įmonės, yra nebe tokios, kaip prieš kelis ar keliolika metų. Kas pasikeitė verslo aplinkoje?

Vykstant globalizacijai, toliau intensyvėja ekonominiai ir gamybiniai ryšiai tarp fiziškai nutolusių vietovių, tiekimo grandinės darosi vis kompleksiškesnės, tam tikros operacijos perkeliamos į trečiąsias šalis, veikiama nutolusiose rinkose, sudaromi nuotoliniai sandoriai. Tai reiškia, kad gamybos procesas tampa vis sudėtingesnis, jį sunkiau kontroliuoti, čia atsiranda nepatikima informacija iš nepatikimų šaltinių, informaciniai iškraipymai, gandai ir pan. Tam, kad šis procesas būtų sėkmingai valdomas, yra svarbu standartizuoti informacijos ir komunikacijos srautus, t.y. kam, kada, kokia informacija turi būti perduodama, kokie yra reikalingi duomenys, leidimai, sertifikatai, ir pan.

Toliau, verslo aplinką radikaliai keičia dirbtinis intelektas. Tekstai lengvai generuojami įvairių algoritmų pagalba, todėl niekam nekyla problemų dėl informacijos trūkumo – kyla problemos dėl jos patikimumo. Dirbtinio intelekto algoritmai yra apmokomi, naudojant jau esamus ir turimus tekstus, tačiau jei mokymo medžiaga remiasi klaidingais duomenimis arba neteisingomis prielaidomis, dirbtinio intelekto sugeneruotuose tekstuose taip pat bus klaidų, be to, lieka neapibrėžti autorinių teisių klausimai. Šiandien, tradicinė žiniasklaida pralaimi socialiniams tinklams, nelieka aiškios takoskyros tarp patikimų ir nepatikimų šaltinių, o verslams tenka veikti informacinio neapibrėžtumo būsenoje.

Vis svarbesniu faktoriumi verslo procesuose tampa socialiniai, aplinkos apsaugos ar informacinės saugos aspektai bei jų įtakos vertinimas. Tai yra ir įmonių reputacijos dalykas, bet atsižvelgiant į šiuos poveikius, įmonėms gali būti skiriamos įvairios dotacijos bei suteikiamos įvairios papildomos galimybės. Ekonominės veiklos poveikis turi būti vertinamas pagal griežtai nustatytus aplinkos apsaugos ar socialinio atsakingumo kriterijus, o ataskaitos turi būti audituojamos trečiųjų šalių, kurios savo kompetencijos pagrindu patvirtina šių ataskaitų patikimumą – čia, vėl, susiduriama su informacijos šaltinių ir srautų standartizacija.

 

Atnaujinami ISO standartai – naujoms rizikoms suvaldyti?

ISO standartų pradžia siekia dvidešimto amžiaus vidurį, kai pokario metais, atsigaunant ekonomikai, reikėjo standartizuoti tam tikras procedūras laivybos ir pramonės srityje. Nuo to laiko, ISO standartai nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius.

Šiandien, jie koreguojami, reaguojant į įvairius verslą veikiančius faktorius – tai yra globalizacija, veikimas nutolusiose rinkose ir kompleksiškos tiekimo grandinės, geopolitinis neapibrėžtumas, informacinis neapibrėžtumas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.

Atnaujinant standartus, siekiama sureguliuoti dažnai chaotiškus informacijos ir komunikacijos srautus, užtikrinti informacijos patikimumą ir jos šaltinių legitimumą, tinkamus informacijos rinkimo metodus, įvairių ataskaitų bešališką ir profesionalų vertinimą, poveikio aplinkai objektyvų vertinimą, susitarimus dėl sąvokų, tokių kaip „aplinkai draugiškas“, „ekologiškas“ ir kt.

 

 

Kokie ISO standartai apima informacijos ir komunikacinius aspektus?

Nėra vieno atskiro standarto, kuriame būtų numatyta, kaip turi būti tvarkoma informacija bei komunikacija. Įvairiuose standartuose yra inkorporuoti skirtingi informacinės ir komunikacinės veiklos aspektai. Jau žinomi ir naudojami standartai yra atnaujinami, atsižvelgiant į komunikacines ir informacines rizikas bei grėsmes.

Komunikacinius ir informacinius įmonės veiklos aspektus apima pagrindinis kokybės standartas ISO 9001, kuris 2015 metais buvo atnaujintas ir papildytas, reaguojant į augantį informacinį neapibrėžtumą. Iš dalies šią funkciją atlieka ir kiti standartai, tokie kaip tiekimo grandinės valdymo standartas ISO 28001, inovacijų ir vadybos standartas ISO 56002 profesinės saugos ir sveikatos standartas ISO 45001, energijos vadybos standartas ISO 50001, vis daugiau dėmesio sulaukia antikorupcinės vadybos standartas ISO 37001. Aplinkosaugos srityje labiausiai paplitęs ISO 14001 standartas, tačiau siekiant pateikti patikimą informaciją apie organizacijos aplinkos apsaugos veiksmingumą ir patikrinti įmonių tvarią elgseną tikslinga taikyti EMAS – ES reglamentą 1221/2009. ISO 14001 reikalavimai yra integrali EMAS dalis (II priedas). Tačiau EMAS atsižvelgia į papildomus elementus, orientuotus į informacijos patikimumo užtikrinimą ir patvirtintų ataskaitų pateikimą. Tai gali būti labai naudinga siekiant dalyvauti Žaliuosiuose pirkimuose, gauti finansines dotacijas bei siekiant rezultatyvios komunikacijomis su įvairiomis institucijomis.

Taip pat būtina paminėti ir informacijos saugos standartą ISO/IEC 27001, kuris užtikrina, kad organizacija ar įmonė įdiegė sistemą, skirtą valdyti riziką, susijusią su įmonei priklausančių ar tvarkomų duomenų saugumu, ir kad ši sistema atitinka visą geriausią praktiką ir principus. Tai tampa ypatinga dėmesio sritimi, turint galvoje ir teisinį reguliavimą – jau kuris laikas taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), jau įsigaliojanti TIS2 direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo, kuri palies daugelį organizacijų. Šių teisinių instrumentų sėkmingam įgyvendinimui organizacijose ir įmonėse labai svarbi kokybiška informacijos saugumo vadybos sistema.

 

Informacijos standartizacija ir patikimumas – kodėl tai reikalinga?

Šiandien verslai, ypač tie, kurie veikia tarptautinėse rinkose ir siekia būti socialiai atsakingais, yra įsisąmoninę – ISO standartai nebuvo sukurti tam, kad apsunkintų žmonėms gyvenimą, jie buvo sukurti tam, kad verslo praktikos būtų skaidresnės, procedūros aiškesnės, o komunikacija sklandesnė.

Šiandien, kai kalbama apie aplinkosaugines produkto deklaracijas, CO2 emisijos ataskaitų vertinimą, CO2 emisijos kvotas, ES dotacijas, dalyvavimą Žaliuosiuose pirkimuose – atspirties taškas priimant sprendimus yra iš patikimų šaltinių gauta, validi, trečiųjų šalių patikrinta ir audituota informacija. Čia taip pat yra svarbūs susitarimai dėl sąvokų, kategorijų, dėl metodologijos, pvz. koks produktas laikomas ekologišku, kokia įmonė laikoma draugiška aplinkai, kokiais metodais ir kokiais kriterijais remiantis vertinamas poveikis aplinkai ar CO2 emisijos lygis.

Remiantis šia informacija, priimami tiek įmonei, tiek vartotojams, tiek visuomenei svarbūs sprendimai, todėl informacija turi atitikti numatytus standartus, privalo būti įvertinta trečiųjų šalių ir pan.

 

 

Kodėl ISO standartai, o ne valstybinis reguliavimas?

Kai kuriems vartotojams kyla klausimas – jei ISO standartai turi vienareikšmiškai teigiamą poveikį verslui ir, tam tikra prasme, vartotojams, kodėl jie nėra privalomi? Tai yra tikslingas sprendimas – palikti įmonėms savarankiško pasirinkimo laisvę.

Šiandien, verslo aplinka yra tokia, kad vien nepažeidinėti įstatymų neužtenka. Vadybos standartai orientuojasi ne į būtinos ir privalomos tvarkos užtikrinimą, bet orientuoja organizacijas į nuoseklią, ilgalaikę, sėkmingą veiklą. Jei organizacija mato save ilgalaikėje perspektyvoje, turi ilgalaikių tikslų – jai yra svarbu atsižvelgti į socialines, informacines, aplinkosaugines tendencijas ir atitinkamai organizuoti savo veiklą.

Instrumentai, numatyti standartuose, leidžia įmonei identifikuoti pagrindines rizikas, suvaldyti neapibrėžtumą ir susikurti tam tikrą reputaciją. Kartais, žiūrint iš dabarties perspektyvos, kai kurie dalykai atrodo pritempti, apsunkinantys ir nereikalingi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie yra svarbūs geroms verslo praktikoms ir vadybinei „sveikatai“ užtikrinti.

Būtent todėl, ISO standartai nėra privalomas ar prievartinis dalykas ar valstybinio teisinio reguliavimo klausimas. Įmonės turi teisę nediegti ISO standartų, jos ir toliau galės veikti, nedarydamos žalos niekam, išskyrus savo pačių verslo efektyvumui. Verslo subjektams yra palikta laisvė, ar jie nori diegti standartus ar ne – nes standartai yra reikalingi visų pirma jiems patiems.

Galima sakyti, kad rizikos yra suvaldomos tiek veikiant iš viršaus į apačią, tiek iš apačios į viršų. Čia yra veikiama ir pačių įmonių bei verslo subjektų iniciatyva, ir netiesiogiai per ES direktyvas, per Žaliųjų pirkimų konkursus, dažnai patys pirkėjai pradeda kelti aukštesnius reikalavimus – bet standartų diegimas visada yra įmonės pasirinkimo klausimas.

 

DNV Lithuania, UAB – tai Lietuvoje įsikūręs tarptautinės organizacijos DNV padalinys. Vadovaudamasi savo tikslu saugoti gyvybę, turtą ir aplinką, DNV padeda organizacijoms užtikrinti saugą ir tvarumą visoje verslo grandinėje. Bendrovės istorija siekia 1864 m. Šiandien DNV yra pirmaujanti klasifikacinė bendrovė ir pripažinta jūrų pramonės konsultacijų tiekėja. DNV teikia visame pasaulyje pripažintas bandymų, sertifikavimo ir techninio konsultavimo paslaugas energetikos vertės grandinėje, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, naftą ir dujas bei energijos valdymą. DNV yra viena iš pirmaujančių pasaulyje sertifikavimo įstaigų, padedanti įmonėms užtikrinti jų organizacijų, produktų, žmonių, įrenginių ir tiekimo grandinių efektyvumą.

DNV veikia Lietuvoje nuo 2000 m. Įmonė teikia tokias paslaugas, kaip vadybos sistemų sertifikavimas, produktų sertifikavimas, techninė priežiūra, padeda užtikrinti efektyvų vidinių organizacijos procesų bei išorinių rizikų valdymą. Įmonės devizas – suteikti užtikrinimą klientams, kurie nori parodyti, kad jų produktu, jų paslauga, jų valdymo sistemomis galima pasitikėti.

 

Audrius Šileika, generalinis direktorius

DNV Lithuania, UAB

K. Donelaičio g. 62-501,

LT 44248 Kaunas

www.dnv.com

Tel. +370 687 71651

El.paštas: audrius.sileika@dnv.com





Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2024 07 08 
Kontaktai: tel. +370 670 316 00, faks. +370 670 316 00, Kaunas. El.paštas
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite