Ką reiškia ir kam reikalingi ISO standartai įmonėje? Kam versle reikalingos sertifikavimo, testavimo, įteisinimo procedūros? Ko apie ISO standartus įmonių vadovai nežino, o konsultantai nepasako? Kaip gauti iš ISO standartų maksimalią naudą, kad jie taptų ne tik biurokratiškai svarbiu popieriuku, bet neštų realią naudą kasdieniniame įmonės gyvenime? Apie tai pasakoja atitikties vertinimo bendrovės DVN GL Lietuva vadovas Audrius Šileika.
Kas yra ISO standartai – kam jie reikalingi?
Verslo vadybos standartizacijos procesai industrinėse šalyse prasidėjo XXa. 6-7 dešimtmečio pramonės pakilimo laikotarpiu, kai reikėjo sureguliuoti naujai besiformuojančius ekonominius gamybinius santykius ir apsaugoti visų šiuose santykiuose dalyvaujančių pusių – įmonių savininkų, darbuotojų ir vartotojų – interesus.
Reikšmingą vaidmenį šiame procese vaidino laivybos klasifikavimo bendrovės – būtent jos XIX a. viduryje ėmėsi nustatyti techninius standartus laivų statybos pramonei, siekiant užtikrinti saugią laivybą ir sumažinti rizikas draudimo bendrovėms. Vėliau techninės standartizacijos funkcijas perėmė įvairios asociacijos, o šiandien tuo užsiima ISO (International organization for Standartization), Šveicarijoje įsikūrusi tarptautinė standartizavimo organizacija.
Kam reikalingi vadybos, komercijos ir pramonės standartai? Tradiciškai, standartai leido reguliuoti verslo procesus, techninių gaminių suderinamumą, maisto ir chemijos pramonės produktų sudėtį ir saugumą, tuo palengvinti tarptautinį verslo bendradarbiavimą. Kokias funkcijas standartai atlieka šiandien?
ISO vadybos standartai vakar ir šiandien – ko dažnai nežino įmonių vadovai?
Ilgą laiką pramonės valdymas rėmėsi tradiciniais funkcinės vadybos metodais, gamintojai visus procesus kontroliavo patys, o ISO ir kiti vadybos standartai buvo biurokratiški, orientuoti į griežtų kokybės užtikrinimo modelių aprašymą.
Šiandien pasaulyje vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija – ji apima verslo procesų skaitmenizavimą ir dar spartesnę, nei anksčiau, inovacijų sklaidą tokiose srityse, kaip robotizavimas, dirbtinis intelektas, bio ir nanotechnologijos ir kt. Savo ruožtu, šios sritys daro didelį poveikį kitiems verslo sektoriams.
Šiandien, esminis dalykas yra ne tai, kad verslo aplinka pasikeitė – esminis dalykas yra tai, kad verslo aplinka tapo nuolat besikeičiančia. Atitinkamai, atitiktis ISO standartams nebėra šūsnis dokumentų, rodančių, kad įmonė laikosi nustatytų reikalavimų, priešingai – tai yra nuostatos, kurios padeda įmonei suvaldyti riziką ir nežinomybes, susijusias su besikeičiančia aplinka. Kokios tos rizikos? Pavyzdžiui, tiekimo grandinės nepatikimumas, informacinių technologijų nesuderinamumas, asmeninių duomenų apsauga, naujos maisto gamybos technologijos, greitai besikeičianti teisinė aplinka, socialiniai iššūkiai, susiję su darbo jėgos judėjimu ir kt.
Audriaus Šileikos teigimu, didžiausias lūžis šioje srityje įvyko dar 2000 m. – būtent tada, naujos kartos vadybos standartuose sumažėjo reikalavimai dokumentacijai, bet atsirado kitų aspektų, skirtų organizacijos rizikų ir procesų valdymui. Standartizacijos ir sertifikavimo srityje, vyksta slinktis nuo aprašymų, kaip turi būti gaminamas vienas ar kitas daiktas, prie įvairių rizikų ir neapibrėžties valdymo. Standartai, ilgą laiką buvę tiesiog garantu, rodančiu, jog įmonė laikosi numatytų procedūrų, tampa instrumentu, kuris padeda suvaldyti vidines bei išorines verslo rizikas.
Daugiau nei sertifikatas – pasitikėjimo ir verslo kultūros klausimas
Audriaus Šileikos teigimu, Lietuvoje vis dar galima susidurti su nuostata, esą standartai – tik biurokratų sugalvotas reikalavimas, o įmonei svarbiausia gauti reikalingus popierius. Jo teigimu, toks kokybės standartų supratimas yra iškreiptas ir nepilnas, o labiausiai nuo to nukenčia pačios įmonės.
Vadovai dažnai pamiršta, jog standartai ir sertifikatai skirti ne biurokratijai, o realiam įmonės valdymui – skirti visų pirma tam, jog būtų užtikrinta vadybos sistemų kokybė, kad verslo procesai būtų efektyviai valdomi, o rizikos – minimizuojamos. Įdiegti standartą, tai reiškia – atnešti į įmonę tam tikrą organizacijos kultūrą, pagerinti darbuotojų motyvaciją, efektyviai panaudoti modernius vadybos instrumentus.
Įmonėje įdiegti standartai yra pasitikėjimo garantas jūsų verslo partneriams, tačiau tik tuo atveju, jeigu įmonė iš tiesų jais vadovaujasi, o ne tik „susiveikia“ reikalingus dokumentus.
UAB DNV GL – tai Lietuvoje įsikūręs tarptautinės organizacijos DNV GL padalinys. DNV (Det Norske Veritas) yra 1864 metais Norvegijoje įkurta laivybos klasifikavimo bendrovė. 2013 m. po susijungimo Germanischer Lloyd (Vokietija), nauju pavadinimu DNV GL žinoma įmonė tapo viena didžiausių pasaulyje atitikties vertinimo bendrove – čia dirba daugiau nei 14 000 žmonių, o šalių, kur bendrovė vykdo savo veiklą yra daugiau nei 100.
UAB DNV GL veikia Lietuvoje nuo 2000 m. Įmonė teikia tokias paslaugas, kaip vadybos sistemų sertifikavimas, produktų sertifikavimas, techninė priežiūra, padeda užtikrinti efektyvų vidinių organizacijos procesų bei išorinių rizikų valdymą. Įmonės devizas – suteikti užtikrinimą klientams, kurie nori parodyti, kad jų produktu, jų paslauga, jų valdymo sistemomis galima pasitikėti.
Audrius Šileika, generalinis direktorius
UAB „DNV GL LIETUVA“
K. Donelaičio g. 62-501, LT 44248 Kaunas
Tel. +370 687 71651
El. p. audrius.sileika@dnvgl.com
www.dnvgl.lt
Technika info straipsniai
