Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA PAIEŠKA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI KARJERA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Technika info straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Kodėl verta investuoti į naujausias automatizavimo technologijas?

   2018-05-15

Pagal Gordono Moore‘o dėsnį, procesorių našumas padvigubėja kas du metus. Nepaisant to, kad artėjama prie tam tikrų fizinių apribojimų, tokių kaip maksimalus taktinis dažnis, išlaikoma tendencija didinti procesoriaus branduolių skaičių. Pasak automatikos ir elektros inžinerijos įmonės UAB „Santaviltė“ direktoriaus dr. Andriaus Čapo, paradoksalu, kai privatūs vartotojai konkuruoja dėl išmaniųjų telefonų su didesniu branduolių skaičiumi procesoriais, puikuojasi aukštesniais GHz, megapikseliais ir RAM’ais, o pramonėje konkurencinė kova vyksta dėl kiekvieno sutaupyto cento, ir galutinį sprendimą dėl techninės įrangos lemia kaina.

Laikui bėgant atsiperka
Įmonės „Santaviltė“ vadovas apgailestauja, kad šiandien, kai visas pasaulis kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, debesų kompiuteriją ir daiktų internetą, Lietuvoje dažnai į naujas gamybines linijas diegiamos „vakarykštės“ ar net „pernykštės“ technologijos. „Kažkada jos buvo labai pažangios ir geriausios. Šiandien jų vienintelis privalumas - pigumas. Mūsų kompanija jau šiandien siūlo naujausius gaminius ir technologijas, atitinkančias „Industry 4“ reikalavimus, kurios, laikui bėgant, atsiperka“, - pasakojo A.Čapas. Dirbdamas su daugeliu vakarietiškų kompanijų, direktorius pastebėjo, kad ten požiūris jau seniai yra kitoks. „Lietuvoje dažnai svarbius sprendimus priima vadybininkai arba inžinieriai. Didžiausią dėmesį jie kreipia į technikos kainą, neįvertindami nei savo, nei kitų darbuotojų darbo laiko. Tuo tarpu vakariečiai skaičiuoja ne tik inžinieriaus ir automatiko darbo laiką, bet įvertina įmonės konkurencinę situaciją bei rytdienos poreikius. Būtent dėl to, daugiausiai dirbame su užsienio įmonėmis, bet norėtume, kad po truputį keistųsi ir lietuvių požiūris. Įmonės vadovai turėtų suprasti, kad renkantis techninę įrangą verta įvertinti ne tik jos kainą, bet ir kitus  parametrus - savo darbuotojų laiką, kurį jie skiria tai įrangai suprojektuoti, užprogramuoti, ištestuoti ir paleisti“, - teigė UAB „Santaviltė“ direktorius. Galiausiai reikia įvertinti, kad įrangą eksploatuoja ne įrangos kūrėjai, o darbuotojai, kuriems reikalinga paprasta ir suprantama sąveika su įranga, t.y. sąsaja žmogus-mašina (angl. Man-machine Interface).

Anot jo, tai kad šiuolaikinėje įmonėje nuo mygtuko paspaudimo iki įrenginio suveikimo praeina kelios sekundės, šiandien jau kelia nuostabą. Jauni specialistai, išpaikinti mobiliųjų telefonų, kurių resursai gerokai lenkia technologinių linijų procesorių parametrus, dažnai tai priima kaip įrangos gedimą. Tuo tarpu tam tikro lygio vadovams tai yra „normalu“. „Nesinori minėti gerai žinomų įmonių, kuriose teko susidurti su tokia situacija, nei tuo labiau konkurentų, diegiančių tokias technologijas. Galima tik paminėti, kad už šiek tiek didesnę kainą, mūsų siūlomos technologijos leidžia 100-ui variklių per 100 mikrosekundžių nusiųsti užduotis ir nuskaityti jų būseną. Skirtumas čia skaičiuojamas ne kartais ar dešimtimis, bet šimtais ir tūkstančiais kartų“, - sakė direktorius. Jis sutinka, kad ne visur to gali reikėti, bet kiekvienas vadovas turėtų atkreipti į tai dėmesį ir įrangą rinktis ne tik pagal kainą. „Pavyzdžiui, vienoje baldų gamybos įmonėje buvo bandoma pozicionuoti 1mm tikslumu, kai konvejerio juostos greitis 0,8m/s, o valdiklio ciklas 10ms. Iš vidurinės mokyklos fizikos kurso galima paskaičiuoti, kad per 10ms juosta pasislinks per 8mm!“, - teigė A.Čapas.

 

Vienas kompiuteris visai įrangai

Didelę patirtį su baldų pramone turintis A.Čapas pasakojo, kad įrangos suderinamumas ypač svarbus šioje srityje. „Vienas įrenginys šlifuoja, kitas dažo, trečias kantuoja. Viskas gerai iki tol, kol prireikia įrangą perprogramuoti naujam gaminiui. Tuomet reikia perderinti visas stakles. Iškyla problema, jei staklės yra skirtingų gamintojų, jų skirtingi valdikliai. Gaištamas laikas, susiduriama su nesusikalbėjimo problema. Reikia žmonių, kurie suprastų ir vieną, ir kitą gamintoją. Mes siūlome vieną kompiuterį, iš kurio valdysite visas stakles ir nesusidursite su tokio pobūdžio problemomis. Tokia įranga, nors ir yra brangesnė, kvalifikuotai suprojektuota ir pagaminta, ilgainiui leidžia sutaupyti“, - tvirtino pašnekovas.

Akivaizdūs privalumai

Pastaruoju metu, sparčiai didėjant darbo užmokesčiui, darbuotojų stygių įmonės bando kompensuoti robotais arba automatizuotomis linijomis. Tačiau, anot kompanijos „Santaviltė“ direktoriaus, dažnai pamirštama įvertinti pačių automatikų darbo laiko sąnaudas. Įdomiausia, kad taip daro didelės ir dažnai vienos pažangiausių įmonių, kur skaičiuojama tik įrangos komponentų kaina. Panašu, kad patys automatikai dažnai priima abejotinus sprendimus ir nevertina savo pačių darbo sąnaudų. „Dažnai po projekto įgyvendinimo analizės paaiškėja, kad išlaidos įrangai buvo gerokai mažesnės, nei išlaidos darbo užmokesčiui, o netiesioginiai nuostoliai, tarkime, dėl pavėluoto diegimo, su kaupu būtų atpirkę „brangius“ sprendimus. Matyt, mūsų įmonės pakankamai turtingos, kad galėtų sau leisti pirkti pigiausius sprendimus“, - retoriškai klausė inžinerinių sistemų specialistas.

Kaip pavyzdį, jis pateikė baldų pakavimo liniją, kurioje - keliolikos konvejerio variklių valdymas, pakuotės (kartono) padavimo ir lankstymo mazgas, nuo vieno iki keliolikos pramoninių robotų su viena ar daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, viena arba dvi komponentų transportavimo linijos kiekvienai pozicijai ir t.t. „Tradiciškai kiekvienas robotas turi savo valdymo sistemą, konvejeriai - savo, o vaizdo kameros - savo kontrolerius. Papildomai bus viena arba kelios saugos sistemos su savo valdikliais ir procesoriais. Jeigu dar pridėsime tokias funkcijas, kaip sujungimas su įmonės duomenų apdorojimo sistema (SAP) ar rašymas į duomenų bazes, HMI (žmogus-mašina) sąsajas ir t.t., neišvengiamai iškils komunikacijų problema. Siūlau prisiminti istoriją apie Babelio bokštą. Kaip tarp žmonių, taip ir tarp technikos iškyla „susikalbėjimo“ tarp atskirų valdiklių problema. Ir nors ji, priešingai nei Babelio bokšto istorijoje, teoriškai yra gana nesunkiai išsprendžiama, dažnai sprendimas atlieka „sugedusio telefono“ vaidmenį, tai yra  arba iškraipo, arba vėlina apsikeitimą informacija“, - pasakojo įmonės vadovas. Anot jo, siekiant išspręsti šį uždavinį, skiriami nemaži tiek technologiniai, tiek žmogiškieji resursai. O tai dažnai būna silpniausia visos sistemos grandis, kuri visiškai nepagrįstai lieka nesuprasta ir neįvertinta.

„Visus išvardintus uždavinius galima nesunkiai „sutalpinti“ į šiuolaikinį kompiuterį su 8-32 branduolių procesoriais, skiriant 1-2 branduolius operacinei sistemai, 2-8 branduolius - vaizdo apdorojimui, 1-2 procesorius - komunikacijoms, po vieną - konvejerių valdymui, HMI, duomenų apdorojimui (SQL), saugos sprendimams ir t.t. Pasinaudojant EtherCAT technologijomis, galime sumažinti ne tik kabelių ir montavimo darbų apimtis, bet ir atsisakyti duomenų apdorojimo sistemos (Systems Applications and Products in Data Processing) nereikalingų „autonominių“ valdiklių ar reguliatorių, pasitelkiant paskirstytas I/O technologijas. O įvertinus, kad mūsų atstovaujamų gamintojų „Beckhoff“ valdikliai yra ne 8, ne 16, bet 64 bitų, su vienu pramoniniu kompiuteriu galima valdyti ne vieną liniją, o vos ne visą cechą ar net mažesnę įmonę“, - naujausių technologijų akivaizdžius privalumus vardijo A.Čapas.

 

Modernizuota linija

Direktorius apgailestavo, kad kol kas UAB „Santaviltė“ sprendimai ir projektai dažniausiai įgyvendinami ne Lietuvoje. „Turime objektų Šveicarijoje, Alžyre, Gran Kanarijoje. Dirbame su klientais iš Švedijos. Gaila, kad Lietuvoje visi sprendimai priimami atsižvelgiant tik į kainą, neįvertinus eksploatacijos. Mūsų įmonės požiūris yra labai paprastas - jei matome, kad negalima padaryti gerai, negadiname savo reputacijos“, - teigė specialistas. 

Anot jo, Lietuvoje tik viena kita įmonė situaciją vertina su tokiu pačiu požiūriu. Tuo tarpu, užsienio kapitalo valdomos įmonės, į automatiką ir investicijas žiūri kiek kitaip. „Kaip žinome, mechanika sensta lėčiau nei elektronika, o didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių priverstos naudoti ne pačias naujausias technologijas. Dažnai atnaujinus valdymo sistemą (elektroniką) su daug mažesnėmis investicijomis, galima pasiekti gerų našumo rezultatų ir gauti šiuolaikinius poreikius atitinkančią kompiuterizuotą liniją“, - sakė A.Čapas.

Jis džiaugėsi sėkmingu projektu su UAB „Linolitas“, realizuotu Lietuvoje. Projekto metu, gana sena linų pluošto gamybos technologinė linija buvo modernizuota, panaudojant pažangiausias XFC (Extreme fast Control) ir XTS (Extended Trasnportation System) technologijas. Viename kompiuteryje buvo atliekamos visos funkcijos: linų pluošto svėrimas, dozuotas pluošto padavimas, valdoma visa linija (virš keliolika sinchronizuotai valdomų variklių, kelios dešimtys pneumocilindrų), atliekama įrenginių ir jutiklių diagnostika. Be to, integruota sąsaja su operatoriumi (Human Machine Interface), kur linijos darbo parametrai, įskaitant jutiklių suveikimą ar nesuveikimą, rašomi į duomenų bazę ne tik Panevėžyje, bet ir į serverį Belgijoje. Galiausiai atliekamas pagamintos produkcijos svėrimas ir apskaita. „Kitame etape numatyta komunikacijų integracija su robotu KUKA. Šiuo metu vyksta antros linijos valdymo sistemos gamyba. Čia paminėtos tik pačios pagrindinės funkcijos. O kur dar elektros energijos apskaita, kuri reikalinga įmonėms, norinčioms diegti geros gamybos praktiką ir atitikti aplinkosauginius standartus. Labai daug įvairių funkcijų galime įdiegti kokybės kontrolei, jei, tarkime, panaudosime matavimo modulius, leidžiančius matuoti 0,05 % tikslumu. Tokie moduliai leidžia matuoti dažomų baldinių medžio plokščių dažų kiekį, atlikti gaunamos žaliavos ar pakuotės kontrolę. Jei medienos plokštės arba kartoninė pakuotė sudrėkusi - jos svoris bus kitoks“, - teigė UAB „Santaviltė“ įmonės vadovas. Anot jo, šiuolaikinės automatikos galimybės yra beveik beribės. Riboja tik požiūris, fantazija ir finansai.


Andrius Čapas
UAB „Santaviltė“
Europos pr. 121, LT-46339 Kaunas
Tel: 8 37 21 13 60
El.p. info@santavilte.eu
www.santavilte.lt







Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2019 03 22 
Kontaktai: tel. (37) 311 539, faks. (37) 311 539, Kaunas. El.paštas
©2005-2019. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite