Lazerinė akių chirurgija padeda ne tik nuo trumparegystės, bet ir nuo toliaregystės bei astigmatizmo. Skeptikai gąsdina, optimistai rodo į tokių operacijų nesibaidančius amerikiečius bei ispanus.

Pietiečiai vertina gyvenimo malonumus
Pasak gydytojo Algimanto Gutausko, pirmojo šalyje atlikusio lazerinės regėjimo korekcijos operacijas, Lietuvoje toks regėjimo gerinimas kol kas gerokai mažiau populiarus, nei turtingose Vakarų Europos šalyse, o ypač atsiliekame nuo JAV. Europoje pirmauja Pietų Europos šalys – Ispanija, po jos - Italija.
“Pietiečiai apskritai labiau linkę puoštis, gyvenimo malonumai jiems kur kas svarbesni negu šiauriečiams, - vertina gydytojas. – Todėl pietiečiai ir nenori nešioti akinių.”
Per metus Ispanijoje padaroma 220-230 tūkstančių lazerinės akių korekcijos operacijų, Italijoje, kurioje gyventojų skaičius beveik pusantro karto didesnis – beveik 200 tūkstančių. O Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje šie skaičiai tesiekia 80-120 tūkstančių. Švedijoje – tik 8 tūkstančius. Bet su JAV net labai gyvenimo malonumus mylintys pietų europiečiai net iš tolo negali lygintis. 2001 metais šioje šalyje buvo atlikta apie 1,5 milijono lazerinės akių korekcijos operacijų, šiuo metu tokio gydymo vaisiais naudojasi jau 2 procentai JAV gyventojų.

Lietuvoje operacijų skaičius dar mažesnis  nei Švedijoje – 1600-1800 per metus.
“Lietuvoje žmonės konservatyvūs, jie apskritai sunkiai priima modernias technologijas, - įsitikinęs gydytojas. – Be to, ne kokią paslaugą lazerinei akių chirurgijai atliko dabar jau mirusio rusų akių chirurgo Sviatoslavo Fiodorovo veikla. Jis atlikdavo mūsų šalyje regėjimo korekciją radialinės keratotomijos būdu – akyse buvo daroma daug mikrochirurginių radialinių pjūvių, tie pjūviai keisdavo akies formą. Taip buvo gydoma tik trumparegystė.”
 Dėl tokio gydymo akyse atsirasdavo randai, be to, akys tapdavo neatsparios traumoms. Sutrenkus akis avarijos ar muštynių metu grėsė realus pavojus apakti. Kita blogybė buvo tai, kad rusų chirurgas į Lietuvą atvykdavo su autobusėliu–operacine, padaręs operacijas išvykdavo, o komplikacijas gydyti tekdavo Lietuvos okulistams. Per mažai dėmesio būdavo skiriama išsiaiškinti, ar nepavojinga operuoti konkretų pacientą, labiau rūpintasi, kad jų būtų kuo daugiau. Visa tai padėjo formuotis Lietuvoje neigiamai nuomonei apie regėjimo korekciją apskritai.
Ar tikrai rizikinga?
Iš okulistų galima išgirsti, kad lazeriniu būdu operuotis akis yra rizikinga, nes tai pakankamai naujas gydymo būdas - niekas nežino, kokių komplikacijų gali atsirasti per ilgesnį laiką. Algimantas Gutauskas mano, kad tokia baimė perdėta.
“Vadinamosios  PRK korekcijos, kai lazeris veikia akies paviršių ir plonina ragenos sluoksnį, pasaulyje pradėtos atlikti 1987 metais, modernesnės LASIK korekcijos  (mikrochirurginiu pjūviu atpjaunamas plonytis ragenos sluoksnis, jis “atverčiamas” lyg durys, o lazeriu veikiamas ragenos sluoksnis po juo; paskui atpjautas lopinėlis  “užverčiamas” ir prigyja) pradėtos atlikinėti 1990 metais. Tad šiokia tokia operacijų istorija sukaupta. Nepatogumai po operacijos, chirurgo nuomone, yra laikini.
LASIK operacija duoda efektą greičiau – per kelias savaites vietoj kelių mėnesių. Ji mažiau skausminga, mažesnė randų tikimybė, pooperacinis periodas daug komfortišksnis.
Vis dėlto teisybės dėlei reikia pridurti, kad viešumoje jau pasirodo ir neigiamų atsiliepimų. Kai kas skundžiasi ir  komplikacijomis: trumparegystė tapo toliaregyste ir pan.  
Operacijas atliekančių gydytojų teigimu, lazeriniu būdu atliekama regėjimo korekcija negresia regėjimo pablogėjimu. Vis dėlto pripažįstama , kad kartais, ypač esant smarkiai trumparegystei, regėjimas po operacijos ima blogėti. Bet tik iki ankstesnės ribos. Jei gydytojai mato galimybę, operaciją galima pakartoti.
Dar viena komplikacija, pasitaikanti gal dešimčiai procentų pacientų – pablogėjęs regėjimas naktį, kelis mėnesius gali varginti sausų akių sindromas.

Nepigus malonumas - išsimokėtinai
Vadinamoji PRK abiejų akių operacija Lietuvoje kainuoja 2900 litų, modernesnė LASIK – 4500 litų, kaina nepriklauso nuo regėjimo ydos. Už tą sumą gydytojai pusmetį seka paciento būklę. Reikalui esant, jei regėjimas nepagerėja tiek, kiek reikia, atliekama pakartotinė operacija. Jei regėjimo yda ženkli, tokios pakartotinės operacijos reikia 10-15 procentų pacientų. Malonumas nepigus, tad sudaroma galimybė operuotis išsimokėtinai.
„Vokietijoje vienos akies LASIK operacija kainuoja 2000 eurų, todėl tarp Lietuvos specialistų pacientų jau yra apie 25 procentus užsieniečių,“ - pasakoja Algimantas Gutauskas.
 Specialisto nuomone, būtina labai atidžiai išnagrinėti, kokios operacijos pacientui reikia ir ar galima ją daryti. Kiekvieno žmogaus akies ragenos storis skirtingas. Tiems, kurių ragena storesnė, galima atlikti korekciją ir tada, jei trumparegystė stipresnė nei 10 dioptrijų, kitiems ta riba – 8 dioptrijos. Astigmatizmo korekcijos galimos iki 5 dioptrijų, toliaregystės – iki 6 dioptrijų.
Gydytojas primena, kad gryna regėjimo yda apskritai yra gana retas dalykas, dažniau susiduriama su dviejų ydų kombinacija.
Operacijos negalima daryti vaikams iki 18 metų, žmonėms, kurių regėjimas blogėjo iki operacijos, taip pat tiems, kurių ragena nesveika.
Vis dėlto lazerinę regėjimo korekciją galima daryti maždaug 90 procentų žmonių. Laikoma, kad šalyje yra apie 25 procentus trumparegių ir apie 10 procentų toliaregių.

JUMS redakcija

 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/lazerine_akiu_chirurgija_siekiantiems_gyvenimo_kokybes/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.