Pagal statistiką daugiau nei 50 % žmonių patiria nugaros juosmens dalies skausmą. Tai dažna sėdimą darbą dirbančių žmonių problema. Nugaros skausmo priežasčių gali būti įvairių, viena iš jų raumenų įtampa dėl streso. Kiekvienas mes dažnai patyriame stresą darbe, dėl užduočių atlikimo terminų, atsakingų sprendimų, reiklių klientų ar vadovų ir pan..

Suprantama, kad kiekvieno atsparumas stresui ir reakcijos yra skirtingos. Tačiau kūnas reaguodamas į stresą dažnai patiria ne tik biocheminį, bet ir neuroraumeninį atsaką. Raumenų atsakas į stresą, priklausomai nuo streso pobūdžio ir dažnumo, gali būti intensyvus, ilgalaikis tam tikrų kūno raumenų susitraukimas, kuris dažnai pasireikšia raumenų nuovargiu, skausmu, laikysenos pasikeitimu, o kai kada ilgainiui - net ir judesio ribotumu.
Kaip pasireiškia raumenų atsakas į stresą?
Pasidalinsiu pavyzdžiu iš praktikos, kuris puikiai tai atspindinti. Rūta (vardas pakeistas) dirba biure, kuriame jos viršininkas ne tik labai reiklus ir nemalonus, bet dėl savo klaidų kaltina kitus. Idealiu atveju Rūta mieliau dirbtų kur nors kitur, tačiau ji yra vieniša mama, augina tris vaikus. Jos profesija nėra paklausi, ji turi mažai patirties, todėl sunku būtų keisti darbą, o dar baisiau - likti be darbo. Dėl šios nuolat pasikartojančios situacijos, darbdavio elgesio, Rūta patiria stresą. Rūtos kūno reakcija: tai negilus kvėpavimas ir stiprus pilvo raumenų susitraukimas, nors ji nežino, kad tai daro, nes ji tai daro nesąmoningai. Kai Rūta po darbo dienos išeina iš biuro, ji „pasiima“ stresą, nes nežino, kaip padėti savo kūnui. Ši būsena kartojasi diena iš dienos ne vieną mėnesį ir tai jau tampa įpročiu. Nuolatinis pilvo raumenų susitraukimas “traukia” jos kūną į kamuoliuką, t.y. tokia jos gynybinė kūno reakcija į nuolat pasikartojantį stresą. Atsižvelgiant į tai apvalėja pečiai, formuojasi kuprelė, bei dėl to reaguoja nugaros raumenys, keičiasi laikysena. Taip pat jos pilvo raumenys ir apatinės nugaros dalies raumenys pradeda tarpusavyje „kovoti“, atsiranda raumenų disbalansas, ko pasėkoje Rūta pradėjo jausti nugaros skausmus. Taip pat tikėtina, jog tokia kūno pozicija stiprina jos nepasitikėjimą savimi ir dėl to dar sunkiau pasiryžti pokyčiams. Rūta tapo sensomotorinės amnezijos „auka“.
Kas tai yra sensomotorinė amnezija ir dėl ko ji formuojasi?
Šis terminas dažnai taikomas, norint apibūdina reiškinį, kai dėl tam tikrų nuolat pasikartojančių situacijų prarandamas jutimo suvokimas ir raumenų kontrolė tam tikrose kūno dalyse, t. y. kai nesąmoningai įsitempia tam tikri raumenys. Atsižvelgiant į tai, nebegalime pajusti, kurie raumenys laikomi lėtinio įtempimo būsenoje, to pasėkoje keičiasi mūsų laikysena bei susidaro palankios sąlygos formuotis raumenų nuovargiui, lėtiniam skausmui, skausmingiems judesiams ar jų ribotumui. Priežasčių, kad formuotųsi sensomotorinė amnezija gali būti labai įvairių, viena iš jų - ilgalaikis užsitęsęs stresas.

Kaip sau padėti?
Sprendimų, kaip atstatyti raumenų darbingumą, mažinti įtampą, gerinti laikyseną yra įvairių. Nuo pasyvių būdų: klasikinių ar netradicinių masažų iki aktyvių būdų: kineziterapijos, jogos, pilates ir kt. metodų. Tai pat yra įvairių atsipalaidavimo praktikų, padedančių pailsinti kūną ir protą. Tačiau dažniausiai tai tik dalinai sprendžia sensomotorinės amnezijos problemą.
Kodėl šiai problemai spręsti rekomenduojate somatinio judesio praktiką?
Somatinio judesio praktika yra paremta neurofiziologija. Tai nėra fiziniai pratimai skirti raumenų mankštinimui, jėgai ir pan., tai intelektualus, sąmoningas savo kūno tyrinėjimas per lengvą somatinį judesį, kurio metu mokinu jausti savo kūną, jo įtampas, judesio ribotumą ir kt.. Šiai problemai spręsti savo praktikoje taikau vieną iš metodų, kurio pagrindinis tikslas - mažinti sensomotorinę amneziją, nesvarbu ar ji atsirado dėl reakcijos į stresą, nuolatinių priverstinių darbinių pozicijų ar po fizinių traumų. Somatinio judesio praktikų metu vyksta judesio permokinimas ir natūralaus fiziologinio judesio atkūrimas, ko pasekoje daugelis klientų iš kart po praktikos jaučia kūno atsipalaidavimą, įtampos ir skausmo sumažėjimą. Fiziologiškai, somatinio judesio praktikos metu suaktyvinama jutiminė ir motorinė smegenų žievės sritis, susijusias su judesių ir pojūčių suvokimu. Taip praktikų metu ugdomas gebėjimas aiškiau ir sklandžiau valdyti raumenis (judesių tikslumą, greitį, grakštumą), mažėja raumenų mėšlungio ir spazmų tikimybė. Atliekant somatinius pratimus galima neutralizuoti streso ar traumos pasekmes kūnui, įgyti geresnę raumenų kontrolę, pagerinti judesių koordinaciją ir amplitudę, pajusti daugiau energijos kūne ir t. t.
Po užsiėmimų grupėje ar individualiai žmonės dalinasi įvairiomis patirtimis. Labiausiai juos stebina ir dažnai jiems būna sunku patikėti, kad kiek reikia nedaug pastangų, jog pasikeistų savijauta. Sumažėtų įsisenėjusios raumenų įtampos, pasijaustų daugiau laisvumo kūne. Taip pat nustemba, praktikos metu atradę bei pajautę sensomotorinę amneziją ir jos pasekmes.
„Jūs taip pat dažnai patiriate stresą, jaučiate lėtinį raumenų skausmą ar nuovargį, norite judėti be skausmo, o gal tiesiog norite išmokti atsipalaiduoti ir taip sumažinti streso pasekmes kūnui? Kviečiu išbandyti somatinio judesio praktiką“ – Kristina Bružė kineziterapeutė, gydomojo masažo praktikė, sertifikuota somatinio judesio mokytoja.
www.kunointelektas.lt
+370 699 65177
el.p. kristina@kunointelektas.lt
kunointelektas.lt
kristina_bruze