Nors dar daugeliui lietuvių mūrinis namas asocijuojasi su nuosava tvirtove, tačiau vis dažniau statomi nauji modernūs karkasiniai.
Maumedis yra unikalus ir ypatingas medis, kurio gontai geba taip prisitaikyti prie atmosferos pokyčių, jog be jokios priežiūros tarnauja šimtmečius.

 Stogo danga prieš lietų, kai atmosferos ore padaugėja drėgmės, pabrinksta, čerpės susiglaudžia viena su kita ir neleidžia į vidų patekti lietaus vandeniui. O po lietaus čerpės susitraukia, grįžta į pradinį būvį, bet nesideformuoja ir sudaro sąlygas stogui vėdintis.

Taip ryškiai į atmosferos pokyčius reaguoja tik maumedžio čerpės, kurias Lietuvos bei užsienio rinkoms siūlo UAB „Vlatausa“.

Šių čerpių arba gontų stogai yra tarsi gyvos gamtos dalis - ekologiškiausi ir ilgaamžiškiausi iš visų žinomų stogo dangų. Mediniam bet kurio medžio gontui pagaminti užtenka nuo kaladės atskelti skiedrą ar plokštelę, todėl gontai iš vietinės medienos buvo viena pirmųjų žmonijos atrastų stogo dangų, pradėtų naudoti viduramžiais ar dar anksčiau. Nepaisant visiškai paprastos gamybos, nenaudojant jokių cheminių medžiagų, iki šiol nėra stogų ir fasadų medžiagos, kuri būtų taip gerai prisitaikiusi prie aplinkos ir tiek ilgai išliktų funkcionali. Ilgaamžiškumą lemia medienos gebėjimas džiūti bei stogo konstrukcijos vėdinimąsi.

Dėl ilgų ir šaltų žiemų maumedžio mediena turi unikalių savybių, Sibire jis laikomas tvirčiausiu ir ilgaamžiškiausiu medžiu. Medienos didelis sakingumas lemia jos atsparumą puviniui. Maumedžio atsparumas grybeliams ir kenkėjams yra du kartus didesnis nei pušies, taip pat jis pasižymi atsparumu ugniai. Medienoje per visą gyvavimo laiką išlieka sakų ir fitoncidų, dėl kurių maumedžio spygliai, žievė naudojami medicinoje.

Maumedį vertino senovės romėnai, o mūsų dienomis randama gerai išlikusių pastatų liekanų iš maumedžio, kurių amžius siekia 500 ir daugiau metų. Pagal kietumą bei atsparumą maumedis nusileidžia tik egzotinėms medienoms rūšims, iš jo statomi laivai, jachtos. Pagal europinį standartą EN 350-2:1994 maumedžio patvarumas ir stabilumas priskiriamas prie geriausių medienos rūšių, pušis patenka į vidutinių grupę.
„60-75 proc. maumedžio medienos sudaro branduolinė mediena. Branduolinė medžio dalis yra tanki, mažiau pralaidi ir daugiau patvari nei balana, - šią unikalią savybę įvardija „Vlatausos“ vadovas Vladimiras Paulikas. - Tačiau neteisingai išdžiovinta ir apdirbta ji netenka savo unikalių savybių“.

Maumedžio apdirbimo technologija dėl jos kietumo, dervų ir sakų yra specifinė. Todėl siekiant, kad toks čerpių stogas atlaikytų šimtą metų, verta kreiptis tik į tikrus profesionalus. UAB „Vlatausa“ meistrai išmano, jog maumedžio mediena savo gerąsias savybes išlaiko ne pjaunama, o skaldoma, nes tuomet nepažeidžiama medžio struktūra. Medienos negalima pernelyg greitai džiovinti, nes tokiu atveju ji skilinėja, bet išdžiuvusi pasidaro labai kieta, atspari puviniui. Maumedžio medienos nereikia impregnuoti antiseptikais, apdoroti chemikalais, dažais, ji pati turi konservuojančių savybių.

Taipogi UAB „Vlatausa“ gamina ir terasines lentas, dailylentes ir kitus gaminius iš maumedžio medienos. Taipogi tiekia maumedžio dvigubo pjovimo lentas, brusus, gulekšnius, maumedžio rąstus.

UAB „Vlatausa“

Tel. +370 611 37344

www.vlatausa.com