Miego sutrikimai ir kaip juos gydyti

Miego sutrikimais skundžiasi nemenka dalis gyventojų. Tai vienas iš lengviausiai pasakomų nusiskundimų – tiek artimiesiems, tiek bendradarbiams, tiek šeimos gydytojui. Tačiau tokie sutrikimai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių: pradedant pačiomis paprasčiausiomis, tokiomis kaip stresas prieš svarbesnį gyvenimo įvykį, baigiant sudėtingomis psichinėmis ar somatinėmis (fizinėmis) ligomis.

Nors sutrikimai daugeliui žinomi, jų gydymas kartais yra tikra problema. Nemigą patiriantis žmogus savo gydymosi kelią dažnai pradeda nuo paprastų, visiems prieinamų nereceptinių preparatų, o kai tai neduoda reikiamo efekto, kreipiasi pagalbos į gydytojus ir – dažnai- gauna medikamentinį gydymą, kuris turi gerą poveikį trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau kartais, netinkamai naudojant vaistus, gali peraugti į tam tikrą problemą, kartais nemenkesnę už patį miego sutrikimą.

1 istorija. Pacientė R. , 35 metų amžiaus. Po antro vaiko gimimo pradėjo „blogai miegoti“. Iš pradžių tai siejo su vaiko režimu, vėliau pastebėjo, kad ir normalizavusis vaiko miegui, jos pačios miegas išliko nepilnavertis. Sunkumai padidėjo, kai pacientė pradėjo dirbti. Trumpai vartojo raminančius vaistus, kuriuos „gavo iš tetos“, tačiau būsena negerėjo, vaistai veikdavo trumpai, o nuovargis, sunkumai susikaupti vis augo. Po kurio laiko, paskatinta šeimos narių, pacientė kreipėsi pagalbos į psichiatrą. Buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, pacientei skirtas medikamentinis gydymas ir psichoterapija. Po dviejų mėnesių būsena pagerėjo, atsistatė normalus miegas, aktyvumas ir gyvenimo džiaugsmas.

Jau minėjau, kad kartais su miegu siejamos problemos yra tam tikrų fizinių – ir labai rimtų – sutrikimų išraiška. Tokio sutrikimo pavyzdys galėtų būti miego apnėja, kuri, jos negydant, gali būti pavojinga gyvybei. 

2 istorija. Pacientas P., 48 metų amžiaus, pradėjo skųstis dideliu mieguistumu dienos metu, ypač sočiau pavalgius, jėgų trūkumu, sunkumais susikaupti. Vargino košmarai, kurių metu kartais prabusdavo, jausdamas dusinimą ir mirties baimę. Pacientas tai susiejo su įtampa darbe, bandė ilsėtis, tačiau tai nedavė norimo efekto. Kreipėsi į specialistus, įtariant miego apnėją buvo atlikta polisomnografija, nustatyta miego apnėja. Pacientui buvo pritaikytas gydymas bei sudarytas sveikatos stiprinimo planas, įskaitant ir svorio korekciją bei fizinio aktyvumo didinimą.

Šios dvi tokios skirtingos istorijos rodo, kad po miego sutrikimų pavadinimu slepiasi daug skirtingų ir kartais pavojingų būsenų. Vengimas kreiptis pagalbos veda prie sunkesnių būsenų, o netinkamos pagalbos naudojimas dažnai prisideda prie kitos sudėtingos būsenos atsiradimo. Tokia būsena kartais yra priklausomybė raminantiems vaistams; tokiu atveju kai toks pacientas pagaliau ateina pagalbos, gydyti tenka jau dvi sudėtingas būsenas.