Gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė
Kasdieninėje gydytojo psichiatro praktikoje dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai miego nerimas, depresija ir miego sutrikimai, dažniausiai pasireiškiantys nemiga, stebimi vienu metu – tik jų išreikštumas yra skirtingas. Kartais tarp jų dominuoja vienas kuris, kuris ir paskatina žmogų kreiptis pagalbos. Labai dažnai tai būna miego sutrikimai.
Žmonės, kurie kreipiasi į specialistus dėl miego sutrikimų, kartais išgirsta rekomendaciją vartoti antidepresantus – vaistus, skirtus pagrinde depresinių sutrikimų gydymui. Ne visi šie žmonės supranta, kuo remiantis parenkamas būtent toks gydymas, nes jie galvoja neturintys depresijos simptomų.

Kita miego sutrikimais besiskundžiančių asmenų iš specialisto išgirsta daug klausimų, liečiančių jų gyvenimo būdą – ilgalaikę įtampą darbe, šeimyniniuose santykiuose, ilgą laikotarpį be atostogų arba atostogas su mobiliu telefonu rankose. Juos nustebina, kad specialistas, užuot klausinėjęs apie patį miegą, kažkodėl gilinasi į, atrodytų, nesusijusius dalykus.

Abi šios grupės žmonių dažnai patiria tai, kas vadinama antrine nemiga, kurios priežastis būna nepastebėta depresija ar nerimo sutrikimai. Pažvelkime į šias situacijas kiek detaliau.
Depresijai ypač būdingi įvairūs miego sutrikimai. Šio sutrikimo metu nemiga gali būti labai įvairi: kai kurie žmonės skundžiasi, kad ilgai negali užmigti, kiti - kad labai anksti prabunda. Ankstyvi prabudimai, gerokai anksčiau įprasto prabudimo laiko, danai būna kartu su stipriu nerimu. Tokia nemiga yra viena iš sunkiausiai pernešamų būsenų, o jos neigiama įtaka žmogaus psichinei būsenai yra didžiausia.

Depresinių būsenų metu galimi ir užmigimo sunkumai, kai galvoje sukasi neramios mintys, atrodytų, apie visai nereikšmingus dalykus.
Ypatinga būsena, kurią verta paminėti, yra taip vadinama vegetacinė depresija. Tai toks depresijos variantas, kai blogos nuotaikos simptomai yra nustumiami į antrą planą, o vyrauti pradeda visai kiti simptomai, dėl kurių žmogus ir ieško pagalbos. Kartais tokios būsenos pasireiškia spaudimo jausmu širdies plote ir galvoje, dusinimu, galvos svaigimu arskausmu ir t.t.Tokie pacientai vertina savo būseną ne kaip depresiją, o kaip somatinį susirgimą.

Kartais depresija gali pasireikšti būtent tik miego sutrikimais; yra netgi išskiriama atskira jos forma – taip vadinama agripninė depresija.
Kita  dažna miego sutrikimo priežastis yra nerimavimas. Tai gali būti psichologiškai suprantamas nerimas, kaip būna laukiant kokio svarbaus ar nemalonaus įvykio. Įvairios situacijos, kai reikia priimti atsakingus sprendimus, laikinai gali sutrikdyti miegą. Įvairios situacijos, kai reikia priimti atsakingus sprendimus, laikinai gali sutrikdyti miegą. Beje, kartais miegas gali sutrikti ir esant džiaugsmingiems, jaudinantiems įvykiams. Tokias būsenas, tikriausiai, yra tekę patirti daugeliui. Deja, kartais nerimas tampa jau ne psichologiškai suprantama būsena, o pasiekia sutrikimo išreikštumą. Miego sutrikimai gali pasireikšti esant generalizuotam nerimui, socialinei fobijai, panikos būsenų metu.

Apibendrinant galima pasakyti, kad reikėtų labai atidžiai vertinti bet kokius nerimo, nuotaikos ar miego pasikeitimus, kurie trunka ilgesnį laiko tarpą, ypač jei jie sukelia kokį nors distresą, apsunkina kasdieninį funkcionavimą šeimoje ar darbe. Aptarus tai su specialistu tikrai galima sulaukti veiksmingos pagalbos, kai bet koks delsimas gydyti tokias būsenas gali sukelti tolimesnes komplikacijas. 










Gyd. Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“
Tvirtovės al. 90a, 50185 Kaunas
+370 37 331511
www.neuromedicina.lt