Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Statyba straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Mitai ir tiesos apie fasadų šiltinimą

   2021-04-14

Fasadų šiltinimas – tikras galvos skausmas žmonėms, nes ne specialistui sunku susigaudyti, kokias rinktis šiltinimo medžiagas, kaip nepermokėti. Kas lemia darbų kokybę, į ką svarbu atkreipti dėmesį, teiraujamės įvairias statybos paslaugas teikiančios įmonės eksperto – „Emrita LT“ vadovo Giedriaus Vartavičiaus. 

 

 

Kaip pasirinkti tinkamiausią termoizoliacinę medžiagą?

„Tai lemia projekto nustatyti reikalavimai, kiekvieno finansinės galimybės iš lūkesčiai, – sako ekspertas. – Renkantis šiltinimo medžiagą svarbu atkreipti dėmesį į jos laidumo koeficientą, degumą, atsparumą nusėdimui, drėgmei, pelėsiui bei chemikalams. Taip pat į garso izoliacines, ekokolgines savybes ir pastato paskirtį. viską įvertinę, patariame tinkamiausią variantą.“

 

Daug lemia ne tik izoliaciniai parametrai. Reikia atsižvelgti, ar medžiaga laidi vandens garams, ar turi savybę greitai išdžiūti. Daugelis klaidingai supranta „sienų kvėpavimo“ sąvoką. Netiesa, kad pasirinkus labai sandarias medžiagas, namuose pradės trūkti oro, imsis kaupti drėgmė, pelėsis ir pan. Pastatą apšiltinus sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti net kelis šimtų kartų.“

 

 

Kuo storesnis termoizoliacinis sluoksnis, tuo namas šiltesnis?

Pasak specialisto G. Vartavičiaus, tai dar vienas mitas. Svarbiausia yra šiluminė varža. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Kuo šilumos laidumo koeficientas mažesnis, tuo geresnės izoliacinės medžiagos savybės. Tokiu atveju reikės mažesnio šiltinimo sluoksnio. Pavyzdžiui, pastato atitvaros varžą galima išgauti ir su mažesniu kiekiu kokybiškos izoliacinės medžiagos. Užtikrinus atitvarinių konstrukcijų sandarumą, net visiškai plonas (ir mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko didžiausią dalį iš patalpų išsiveržiančios šilumos. Tad netiesa, kad kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo bus šilčiau. Taip yra tik sąlyginai (šilumą sutaupo  keliais proc.). Jei kliento pasirinkta šiltinimo medžiaga yra laidi orui, tuomet storesnis jos sluoksnis gali šiek tiek sumažinti su šiltu oru per sienas išeinančios šilumos kiekį.  Tokiu atveju šiluminės varžos normos padidinimas ir apšiltinimo medžiagos pastorinimas padeda sutaupyti šilumą.

 

Tik A klasės medžiagos užtikriną  gerą sienų varžą?

Nebūtinai. Svarbiausia, kad pastato, sienų ir pamato izoliacija būtų be tarpų (ištisinė). Eksperto teigimu, dabar viena populiariausių ir kokybiškiausių izoliacinių medžiagų – neoporas. Pagal visus reikalavimus, jo šiluminė  varža atitinka A + klasę. Jo šilumos laidumo koeficientas 0,032 λ, o šiloporo – 0,039. Kuo koeficientas mažesnis, tuo galima išgauti  geresnę varžą. Tačiau ne visais atvejais būtina apšiltinimui naudoti pačią brangiausią ar kokybiškiausią (atsižvelgiama į kliento lūkesčius ir pastato paskirtį).

 

 

„Medžiagos pasirinkimą lemia tai, kokio storio apšiltinimas numatytas pojekte (20 ar 25 cm). Jei storos sienos, gali užtekti ir šiloporo. Vadinamo polistireninio putplasčio, kuris priskiriamas B klasei. O kad išgautume A klasę, dedamas storesnis šiloporo sluoksnis (25 cm). Minusas – ši medžiaga nėra „kvėpuojanti“ ir natūrali kaip kad akmens vata ir kitos izoliacinės medžiagos.

 

Sveikiausia ir draugiškiausia aplinkai – akmens vata?

Tiesa. Eksperto teigimu, tie, kurie nori, kad sienos „kvėpuotų“ ir maksimaliai taupytų šilumą, renkasi natūralaus pluošto akmens vatą. Ji ne tik ilgaamžė, nedegi, ekologiška, bet ir efektyviai saugo šilumą, pasižymi puikia garso izoliacija. Bet nors jos jos šilumos varža yra dar didesnė nei neoporo, ji ne tokia atspari drėgmei. Be to, ji brangesnė (jos  kv. m. atsieina  nuo 42 Eur), o, tarkim, šiloporo bazinė kaina prasideda nuo 32 eurų už kv. m. 

 

„Emrita LT“ lanksčiomis kainomis teikia aukštos kokybės ir ilgos garantijos mūrijimo, fasadų apšiltinimo, stogų dengimo, skardų lankstymo bei renovavimo, tinkavimo, statinių griovimo ir kitus statybų darbus.

 

 

 

UAB „EMRITA LT“

Vadovas Giedrius Vartavičius

Tel. 8 645 64131

emritainfo@gmail.com

 





Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2022 08 04 
Kontaktai: tel. (8 670) 316 00, faks. (8 670) 316 00, Kaunas. El.paštas
©2005-2022. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite