Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA PAIEŠKA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI KARJERA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Agro straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija – jubiliejus, pažymėtas sėkmės

   2009-01-12

Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija įkurta 2003 metais, tad pažymi savo 5 metų jubiliejų. Ši organizacija vienija 150 Lietuvos, 12 Latvijos ir 3 Lenkijos sraigių augintojus, bendras plotas, kuriame asociacijos nariai augina sraiges, yra 160 hektarų. Pastarieji keleri asociacijos veiklos metai pažymėti radikalių pokyčių Lietuvos sraigių auginimo versle – tame yra tikrai didelis asociacijos indėlis.

„Nenorėčiau perdėti asociacijos veiklos, bet manau, kad nemažai nuveikėme padėdami plėtoti šį verslą Lietuvoje, - sako Rolandas Janušauskas, Nacionalinės vynuoginių sraigių augintojų asociacijos prezidentas. – Dar prieš 5 metus sraigių augintojai už kilogramą produkcijos gaudavo vos po 1,4-1,6 lito. Dabar ta kaina jau siekia 5 litus. Turiu pagrindo manyti, kad ji artimiausioje ateityje bus dar didesnė. Tai turėtų nutikti jau vien dėl to, kad netrukus ruošiamės atidaryti asociacijai priklausančią sraigių perdirbimo gamyklą.“

Naujos sraigių perdirbimo gamyklos atidarymas leistų gerokai išplėsti Lietuvoje išaugintų sraigių eksporto rinkas ir padidinti eksportuojamų produktų asortimentą. Šiuo metu lietuviška produkcija gabenama daugiausia į Viduržemio jūros regiono šalis. Gamykloje ruošiamasi pradėti gaminti tokį brangų delikatesinį produktą kaip sraigių ikrai. Šiam produktui turėtų atsiverti tokių šalių kaip Malaizija ir Indonezija rinkos.

„Tikra revoliucija Lietuvos sraigių auginime yra tai, kad čia iš Tuniso atgabenome Helix Aspera Maxima rūšies sraiges, - pasakoja asociacijos prezidentas. – Svarbu jau vien tai, kad jų yra maždaug dvigubai didesnis augimo tempas, nei Lietuvoje nuo seno auginamų vynuoginių sraigių, nors mėsos sudėtis ir tokia pat kokybiška. Bet kur kas didesnis pasikeitimas įmanomas dėl tunisietiškų sraigių kitokio sezoniško gyvenimo ritmo.“

Mat Lietuvoje įprastos vynuoginės sraigės rudenį įsikasa į žemę ir užmiega žiemos miegu – tuo metu sraigių auginimo verslas sustoja. O Helix Aspersa Maxima sraigės, kaip tikros pietietės, jeigu laikomos šildomose patalpose, yra aktyvios ir šaltuoju metų laiku. Tai labai padidina produkcijos kiekį ir sraigių augintojo uždarbį.   

„Norinčių auginti sraiges Lietuvoje jau yra gana daug, bet sveikiname visus norinčius rimtai užsiimti šiuo verslu, - sako Janušauskas. – Dar platesnius kelius plėtrai atveria nauja mano siūloma technologija. Ji leidžia 20 arų sklype jau pradedančiam augintojui per metus užauginti iki 6 tonų sraigių, o vėliau, kaupiant įgūdžius, visai realu šį „derlių“ pakelti ir iki 16 tonų. Tam nereikia jokios sudėtingos įrangos. Be to, laikant sraiges dėžėse, 30 kvadratinių metrų patalpoje visai įmanoma sutalpinti tiek sraigių, kiek lauke jų tilptų dideliame sklype.“      

Pasak Rolando Janušausko, sraigių auginimas yra verslas, kuriam mažai įtakos turi pasaulio ekonomikos šuoliai ir kritimai. Sraigių pasiūla pasaulyje nuolat nepakankama, tad erdvės augti visada bus, juolab kad sraigių naudojimas jau seniai neapsiriboja vien jų valgymu.  

Lietuvos gyventojai, net paklausti apie sraigių naudojimą maistui, dažniausiai geriausiu atveju prisimena valgę sraigių ekskursijos Prancūzijoje metu. Tuo tarpu Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija gamina ir parduoda tokius produktus kaip sraigių kepenėlės, sraigių paštetas, sraigių ikrai, sraigių buljonas.

Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su „Slow Food“ organizacija, skatinančią gurmaniško maisto vartojimo įpročius. Kitąmet ruošiamasi Šiaurės Europos ir Baltijos šalių prestižiniuose restoranuose surengti specialius renginius, kurių metu bus galima paskanauti iš sraigių pagamintų patiekalų. Sausio mėnesį pirmasis toks renginys numatytas Rygoje.

Sraigės plačiai naudojamos medicinos, farmacijos ir kosmetikos reikmėms. Sraigių mėsoje esančios aktyvios biologinės medžiagos turi patį įvairiausią poveikį. Pavyzdžiui, Anglijoje yra gaminamas ekstraktas, kurio vienai dozei sunaudojama daugiau nei tūkstantis sraigių. Vienos tokio ekstrakto dozės pakanka tam, kad į ekstremalią situaciją papuolęs žmogus, jo pavartojęs, būtų žvalus ir energingas kelias savaites. Sraigių išskiriamose gleivėse yra medžiagų, kurios žmogaus bronchuose suklijuoja tam tikras bakterijas, tad šios gleivės naudojamos gydyti tokioms ligoms kaip kokliušas, bronchitas ir kitos. Preparatai iš sraigių padeda panaikinti šalutinius reiškinius, atsirandančius po antibiotikų vartojimo, sraigių mėsa siūloma kaip dietinis maistas žmonėms, turintiems cholesterolio perteklių kraujyje, sergantiems rachitu ir pan., ji patartina naudoti nėščioms ir maitinančioms kūdikius moterims.

Prancūzijoje ir Vokietijoje sraigės naudojamos gaminti kosmetikai. Brazilijoje atliekami tyrimai, kaip panaudoti sraigių gleives randams, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti.

„Kuo kompleksiškiau plėtosime sraigių verslą, tuo didesnę uždarbio dalį, dabar atitenkančią užsienio gamintojams, gaus mūsų šalies verslininkai“, - vertina situaciją Rolandas Janušauskas.

Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija
Ilgoji g. 11, Užliedžiai, Kauno raj.
Tel. 8 683 64160
sraige@projektas.lt
www.sraige.projektas.lt





Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2019 07 16 
Kontaktai: tel. (37) 311 539, faks. (37) 311 539, Kaunas. El.paštas
©2005-2019. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite