Besivystančiam verslui statomų pramoninių ir komercinių pastatų veikimo sėkmingumas didžiule dalimi priklauso nuo kokybiškų konstrukcijų. Ypač stogo, juk jo konstrukcinės ir šiluminės charakteristikos nulemia viso pastato šilumos ir energijos suvartojimus. Ir, jei nauji pastatai statomi ir įrengiami taip, kad atitiktų visus šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus, tai senųjų konstrukcijų vis daugiau renovuojami, kad jų energinio naudingumo klasės padidėtų. Tačiau tradicinis šiltinimo medžiagų pasirinkimo algoritmas jau nebeatitinka užsakovų lūkesčių ir prašosi būti pakeičiamas naujesnėmis medžiagomis bei tobulesnėmis technologijomis.

 

 

Pakanka plonesnio sluoksnio

Ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pramoniniams pastatams Kaune įsikūrusios bendrovės „Stogrenta“ specialistai turi ypatingą sprendimą, leidžiantį greičiau ir mažesnėmis laiko bei lėšų sąnaudomis efektyviai apšiltinti plokščiuosius sutapdintus stogus, būdingus tokios rūšies statiniams. Vietoj tradicinės polistireninio putplasčio ir mineralinės vatos kombinacijos su prilydomąja bitumine danga jie siūlo savo užsakovams poliuretano PIR plokštes, padengtas polivinilchlorido (PVC) izoliacine danga.

 

Didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, tradicinis putplasčio EPS arba mineralinės vatos šiltinamasis sluoksnis priverstas vis labiau storėti. Didėjant šiltinamojo sluoksnio storiui, proporcingai mažėja jo montavimo greitis, o stogo konstrukcijos storis, svoris bei šiltinimo darbų savikaina — atvirkščiai, didėja, kas savo ruožtu nustoja būti patrauklu ir užsakovams, ir rangovams. Būdamas laidus orui, šis sluoksnis negali taip efektyviai izoliuoti šilumos, kaip naujosios kartos standžios poliizocianurato PIR plokštės. Gamykloje jos padengiamos plonu aliuminio folijos sluoksniu, užkertančių kelią iš porėtos plokščių struktūros pasišalinti bet kokioms dujoms. Šiltinamasis sluoksnis tampa nelaidus ne tik drėgmei, bet ir orui, tad per stogo konstrukcijas besiveržianti lauk pastato šilumą būna sėkmingai sulaikoma jo viduje. Tokiu būdu toms pačioms (ir dar geresnėms) termoizoliacinėms savybėms pasiekti pakanka plonesnio PIR sluoksnio.

 

 

Neįgeria drėgmės

Kai termoizoliacinė medžiaga įgeria pernelyg daug drėgmės, jos šilumos perdavimo koeficientas siekia prilygti nuliui, kas, savo ruožtu, gali nulemti didžiulius pastato šilumos nuostolius. PIR gamybos procese susiformuoja poliizocianurato masė, kupina mažyčių sustingusių oro pūslelių — porų. Kiekviena jų yra sandari ir nelaidi nei dujoms, nei drėgmei. Gaunamas uždarų porų masyvas kone visiškai neįgeria drėgmės — jo gamintojo deklaruojamas gebėjimas įgerti vandenį yra vos apie 2 proc. Palyginti, PIR atsparumu drėgmei nusileidžia nebent tik ekstruziniam poliestireniniam putplasčiui XPS. Vandens neįgeriančios plokštės ilgus metus išlaiko nepakitusią šiluminę varžą. Uždengtos nuo UV spindulių izoliacine danga, jos tampa visiškai atsparios ir kapiliarinei konstrukcijomis sklindančiai drėgmei, ir drėgmei, patenkančiai ant stogo iš lauko — lietui ar sniegui.

 

Lengvas ir greitai montuojamas

Daugybė uždarų porų suteikia poliuretano lakštams dar vieną privalumą — jie lengvi, sveria vos 30 kg/m³. Už tokį nedidelį šios šiltinamosios medžiagos svorį ją mėgsta ne tik meistrai šiltintojai, kuriems nereikia naudoti galingos technikos ir didelių fizinių pastangų, bet ir pastatų projektuotojai. Kadangi PIR šiltinamasis sluoksnis nesukuria ypatingų apkrovų stogo konstrukcijoms ir tvirtinimo elementams, projektuojant stogo konstrukcijas bei tvirtinimo elementus nereikia numatyti papildomo atsparumo apkrovoms. O tai apčiuopiamai sumažina ir pačių statybų sąnaudas.

 

 

Nedidelis poliuretano lakštų svoris pagreitina ir pačius jo montavimo darbus. Šiltinant didelių plotų stogus PIR, pastebėta, kad laiko ir žmoniškųjų išteklių sąnaudos gali sumažėti kone trečdaliu, palyginti su klasikiniu šiltinimo metodu. Montavimui paprastumo suteikia dar ir plokščių kietumas: jos nesukrenta, nekeičia savo formų, nesiplečia ir nesitraukia. Tad, sykį kokybiškai sumontuotas, šiltinamasis stogo sluoksnis nenueis plyšiais ir išliks visuomet sandarus.

 

Efektyvesnė hidroizoliacinė danga

Lietuvos klimatas ypatingas ne tiek kritulių kiekiu, kiek jų įvairove: šaltuoju metų sezonu gali iškristi sniegas, lietus, kruša ar šlapdriba. Renkantis hidroizoliacinę stogo dangą, verta atkreipti dėmesį į tą, kuri kuo ilgiau išsaugos savo izoliuojančias savybes mūsų drėgno ir turinčio nemažai vadinamųjų šalčio pikų klimato zonoje. 

 

PIR plokštėmis šiltinamiems pramoninių pastatų stogams UAB „Stogrenta“ rekomenduoja ne prilydomąsias bitumines hidroizoliacines dangas, o naujosios kartos produktą — sintetinę dangą, kurios pagrindas yra polivinilchloridas (PVC). Tokios dangos labiau tinka permainingam mūsų šalies klimatui dėl savo ypatingo atsparumo UV spinduliams bei šalčio ir šilumos ciklų kartojimuisi. PVC danga lengva, elastinga, nepraranda savo fizinių savybių net šaltyje, todėl gali būti montuojama bet kokiu oru ir visais metų laikais. Jos pasirinkimas išgelbėja rangovus nuo brangių statybos darbų prastovų, nenoromis atsirandančių dėl nepalankių žiemos oro sąlygų.

 

Dar vienas ekonominis šios dangos efektas slypi jos gebėjime išgarinti stogo konstrukcijoje užsilaikiusią drėgmę per visą savo plotą, tad ant šiltinamų tokiu būdu stogų neiškyla būtinybė įrengti nepigius ventiliacinius kaminėlius. Kadangi ji ne klijuojama per visą savo plotą, o tvirtinama mechaniškai per juostų kraštus, joje nuolat vyksta oro cirkuliacija, danga „kvėpuoja“ išgarindama susikaupusią drėgmę aukščiausiose pastato vietose – prie parapetų.

 

 

Apatinis tokios PVC dangos sluoksnis būna sustiprintas poliesteriu arba stiklo audiniu, ji nebūna klijuojama per visą plotą (kas, vėlgi, kone dvigubai pagreitina montavimą), o tvirtinama mechaniškai per juostų kraštus. Persidengiančios siūlės užsandarinamos karšto oro srovės įranga — rankiniais sandarinimo karšto oro srove įrankiais su prispaudžiamaisiais voleliais arba automatiniais sandarinimo karšto oro srove įrankiais su kontroliuojama karšto oro temperatūra. Viršutinis tokios dangos sluoksnis — spalvotas, su slydimą sumažinančia tekstūra, lankstus ir plastiškas polivinilchloridas. PVC visiškai nelaidus drėgmei, izoliuoja net stovintį vandenį ir ledą, atlaiko stiprų karštį ir šaltį, sėkmingai atsispiria ir UV spinduliams. Palyginti su tradicine prilydomąja stogo danga, jo gyvavimo laikas ilgesnis bent dvigubai — tinkamai įrengtas ir taisyklingai eksploatuojamas stogas tarnaus apie 20 metų, kai bituminei dangai gamintojai numato apie 10–15 metų tarnavimo laikotarpį. 

 

Labai svarbu — kvalifikuotas darbas

Tokios atsakingos užduoties, kaip didelio pramoninio pastato stogo šiltinimo darbai, negalima patikėti be kam. Juk nuo to, kaip atsakingai ir kokybiškai bus atliktos visos operacijos, priklauso ne tik pastato šiluminės charakteristikos, bet ir tam tikra prasme verslo šiame pastate efektyvumas. Tad svarbu pasirinkti turinčius kuo daugiau praktinės darbinės patirties, įgijusius atitinkamą kvalifikaciją montavimo specialistus.

 

Bendrovė „Stogrenta“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo siūlyti savo užsakovams modernų pastatų šiltinimo poliuretanu ir polivinilchloridu būdą. Komanda džiaugiasi savo patirtimi ir kvalifikacija, padedančia greitai, kokybiškai ir efektyviai įgyvendinti bet kokio mastelio pramoninio šiltinimo projektus. Patyrę, ilgalaikio bendradarbiavimo išbandyti meistrai, pasitelkę profesionalią įrangą, kruopščiai laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų montavimo reikalavimų, pavers jūsų verslo pastatą šiltesniu, taupesniu ir energetiškai efektyvesniu. Kiekvienas užsakymas bus atliktas kaip pats svarbiausias, nesiveliant į jokius kompromisus kokybės sąskaita bet kokio dydžio objektuose.

 

 

UAB „STOGRENTA“

Savanorių pr. 219, Kaunas

Tel. +370 699 49475

El. p. info@stogrenta.lt

www.stogrenta.lt

 

 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/nauji_efektyvesni_pramoniniu_stogu_siltinimo_sprendimai/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.