Nedaugelis susimąstome, kad architektas ir statinio konstruktorius, numatantis, kaip architekto idėją įgyvendinti, yra skirtingos profesijos. Architektui rūpi pastato forma, dizainas, kūrybinė idėja. Konstruktorius pasirūpina žemiškesniais dalykais - kaip pastatą pastatyti, kad jis nesugriūtų bent 50 metų.
Statinio projektas susideda iš architektūrinės ir konstrukcinės dalies. Konstrukcinėje projekto dalyje turi būti numatyta, kokie reikalingi pamatai, kad pastatas patikimai stovėtų statybvietės grunte; kokios turi būti kolonos, sąramos, sijos. Ten suprojektuojama perdanga: gelžbetoninė monolitinė, gelžbetoninė surenkama ar medžio konstrukcijų. Taip pat suprojektuojamos stogo konstrukcijos, patikrinamas sienų stiprumas (atsižvelgiant iš ko statytojas žada jas mūryti) ir liaunumas.
"Su konstrukcinėmis projektų dalimis ir jų įgyvendinimu tikrai nėra pakankamai tvarkos, - sako Marius Užalovičius, įmonės "MMG projektas" statinių konstruktorius. Savivaldybių tarnautojams dažnai pakanka, kad konstrukcinė dalis iš viso yra projekte. Būna, kad projektuotojai tuo piktnaudžiauja ir prideda prie projekto konstrukcinę dalį, net paimtą iš kito pastato projekto. Būna ir taip, kad konstrukcinė projekto dalis yra, bet statybininkai jos nesilaiko. To rezultatas nebūtinai būna griūvantys pastatai, nors ir taip gali nutikti. Kur kas dažniau pasitaiko tokie nemalonumai, kaip "vaikščiojančios" ir skilinėjančios pastatų sienos, per daug linkstančios sijos, stogo konstrukcijos, pūvantys langai ir t.t. Namas, kuris pagal projektą turėtų būti pasyvus, staiga tampa neišpasakytai "aktyvus". "Vaikščiojančio" namo apdailos problemoms išspręsti tokiu atveju užsakovai išleidžia daug pinigų, bet problemos niekur neišnyksta, o tik kartkartėmis slepiamos po naujos apdailos sluoksniu.
Labai daug kas priklauso ir nuo užsakovo. Tarkim, sutaupoma grunto tyrimams. Bet grunto stiprumas dažnai skiriasi net to paties sklypo skirtingose vietose. Tokiu atveju konstruktorius suprojektuos pamatus pagal gruntą, kurio stiprumas dažniausiai parenkamas silpnesnis už vidutinį. Užsakovas sutaupo apie 1000 Lt už geologinius tyrimus, bet sumoka brangiau už pačius pamatus. Dažnai mokama suma būna keliskart didesnė už grunto tyrinėjimų kainą. Negana to, praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai statybvietėje pasitaikydavo labai silpno grunto tarpsluoksniai. Todėl neturint duomenų apie tai, net ir pagal silpnesnį už vidutinį gruntą suprojektuoti pamatai gali būti per silpni. O kas tada? Papildomi darbai, nenumatytos sąnaudos ir kaltų ieškojimas.
„Jeigu nėra pastato konstruktoriaus arba jei jis deramai neatliko savo pareigų, užsakovui atsiranda papildomų išlaidų. Planuojant pastato konstrukcijas, nieko negalima parinkti iš akies, - sako pašnekovas. - Pastatų konstravimas paklūsta tiksliesiems mokslams, visų reikalingų konstrukcijų, konkrečių medžiagų parinkimas skaičiuojamas tiksliai kiekvienam naujam projektui. Jei to nepadaroma, gresia du pavojai: arba parenkamos per tvirtos ir per brangios konstrukcijos bei medžiagos, arba atvirkščiai – per silpnos, to pasėkoje naujai statomą ar ką tik pastatytą pastatą reikia kapitaliai remontuoti.
Kokią vietą šiame etape užima užsakovas? Geriausia, kai užsakovas pasako savo norus iš anksto, galbūt turi jau susiradęs statybininkus. Konstruktorius, išklausęs pageidavimus, statybinę dalį suprojektuos taip, kad statyba būtų optimali. Skirtingai nuo kai kurių „statybininkų“, kurie pastatę kelis namus, dedasi labai gerais ne tik savo srities, bet ir projektavimo žinovais, tikras konstruktorius niekada „iš akies“ tiksliai nepasakys kokie reikalingi pamatai, sijos ir t.t. Sprendimo būdai ir galimi pastato konstruktyvo variantai visada būna keli, bet jie vis tiek būna nulemti skaičių."
Pastato apdailą pakeisti lengva, o pastato konstruktyvą – sunku. Pamatų išvis nepakeisi, tiesa, juos galima sutvirtinti, bet tai padaryti dažnai kainuoja tiek pat, kiek įrengti naujus pamatus ar dar daugiau.
Pasak pašnekovo, dar viena vieta, kur nereikia taupyti - tai pastatų techninė priežiūra.
„Pasitaiko tokių techninės priežiūros specialistų, kurie per visą statybos procesą taip ir nesugeba pasirodyti statybos aikštelėje. Ir jei jūsų atvejis yra būtent toks, tai statybininkams verčiau sumeluokite, kad techninė priežiūra bus rimta, t.y., bus tikrinama darbų kokybė, sunaudotų medžiagų kiekiai ir kita, - juokiasi pašnekovas. – Pirmiausia – tai tikras ir išbandytas indikatorius, leidžiantis nustatyti samdomų statybininkų lygį. Jeigu jie išsigąsta techninės priežiūros, yra nieko verti. Rimti statybininkai apsidžiaugia, kad statyba bus prižiūrima – tokiu būdu galutinis produktas bus tik geresnis“.
Būna, kad statant pastatą be techninės priežiūros specialistų, statybininkai imasi keisti kurią nors dalį, vieną brėžinį, neinformuodami pastato projektuotojo. Tai dažnai padaroma trumparegiškai, neatsižvelgiant į visumą. O paskui kitas statinio dalis tampa sunku priderinti prie pakeistosios dalies.
Jei statyba vykdoma be techninės priežiūros, jei nėra konstrukcinės projekto dalies, nutikus incidentui, kaltų rasti neįmanoma. Įvertinus tai, verta pasvarstyti: ar taupoma ten, kur reikia?
"MMG projektas" rengia konstrukcines projektų dalis, joje dirbantys patyrę darbuotojai turi visus tam reikalingus atestatus. Įmonė jau yra suprojektavusi apie penkis šimtus skirtingų individualių namų konstrukcinės dalies projektų. Ji taip pat atlieka statybų, vykdomų pagal įmonės projektus, projekto vykdymo ir techninę priežiūras. Taip pat gali suskaičiuoti, kokią energetinio sertifikavimo klasę atitiks būsimas pastatas. Užsakovui pageidaujant, gali būti daromi pakeitimai, leidžiantys tą klasę padidinti. "MMG projektas" turi įgaliojimus išduoti pastato energetinius sertifikatus.
1. Konstrukcinėje projekto dalyje turi būti numatyta, kokie reikalingi pamatai, kad pastatas patikimai stovėtų statybvietės grunte; kokios turi būti kolonos, sąramos, sijos. Ten suprojektuojama perdanga: gelžbetoninė monolitinė, gelžbetoninė surenkama ar medžio konstrukcijų. Taip pat suprojektuojamos stogo konstrukcijos, patikrinamas sienų stiprumas ir liaunumas.
2. Savivaldybių tarnautojams dažnai pakanka, kad konstrukcinė dalis iš viso yra projekte. Būna, kad projektuotojai tuo piktnaudžiauja ir prideda prie projekto konstrukcinę dalį, net paimtą iš kito pastato projekto. Būna ir taip, kad konstrukcinė projekto dalis yra, bet statybininkai jos nesilaiko. To rezultatas nebūtinai būna griūvantys pastatai, nors ir taip gali nutikti. Kur kas dažniau pasitaiko "vaikščiojančios" ir skilinėjančios pastatų sienos, per daug linkstančios sijos, stogo konstrukcijos, pūvantys langai.
3. Planuojant pastato konstrukcijas, nieko negalima parinkti iš akies. Visų reikalingų konstrukcijų, konkrečių medžiagų parinkimas skaičiuojamas tiksliai kiekvienam naujam projektui. Jei to nepadaroma, gresia du pavojai: arba parenkamos per tvirtos ir per brangios konstrukcijos bei medžiagos, arba atvirkščiai – per silpnos, to pasėkoje naujai statomą ar ką tik pastatytą pastatą reikia kapitaliai remontuoti.
Marius Užalovičius
UAB „MMG projektas‘‘ statinių konstruktorius
+370 676 63236, www.mmg.lt
Statyba straipsniai
