Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Technika info straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Pokyčiai tvarios energetikos sektoriuje: kaip efektyviai priimti sprendimus pereinamuoju laikotarpiu?

   2022-09-20

Šiandien, energetikos sektoriuje vyksta didžiuliai, revoliuciniai pokyčiai. Kitais žodžiais, vyksta pereinamasis laikotarpis nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančio kuro, siekiant minimizuoti CO2 emisiją ir aplinkai daromą žalą. Šis pereinamasis laikotarpis sukuria tam tikrą specifinę verslo aplinką. Pereinamuoju laikotarpiu, valstybė per finansinius mechanizmus skatina tam tikrus įmonių sprendimus, o įmonės siekia pasinaudoti valstybės parama. Tuo pačiu metu, įmonės veikia padidintos rizikos ir nežinomybės aplinkoje, o karas Ukrainoje ir santykiai su Rusija dar labiau sukomplikavo ir taip sudėtingą energetinio sektoriaus tikrovę.

Ką reikia žinoti įmonių vadovams, kaip sėkmingai suvaldyti rizikas, kaip valdyti verslą ir kaip priimti ilgalaikėje perspektyvoje maksimaliai naudingus sprendimus? Apie tai pasakoja įmonės DNV Lietuva vadovas Audrius Šileika.

 

 

Apyvartinių taršos leidimų schemos – institucinis būdas suvaldyti CO2 emisijas

Vienas iš būdų mažinti ar bent kontroliuoti CO2 emisiją jau kuris laikas yra apyvartinių taršos leidimų (ATL) schema. Tai reiškia kad visos Europos Sąjungos reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas išmetančios įmonės, ypatingai keramikos pramonė, energijos pramonė, atliekų deginimo bendrovės, cemento ir naftos produktų gamyba užsiimančios įmonės, gauna tam tikrus leidimus numatytam CO2 kiekiui išmesti į atmosferą.

Įmonės turi įsivertinti planuojamą CO2 emisiją, savo gamybos lygį ir pateikti emisijų stebėsenos ataskaitą, taip pat gauti nepriklausomų, trečiosios šalies vertintojų, tokių kaip DNV patvirtinimą, kad jų ataskaita yra teisinga. Ir tada gali dalyvauti taršos kvotų prekybos ar apsikeitimo schemose – paprastai kalbant, įmonės, kurios neišnaudoja joms skirtų kvotų, gali jas parduoti, o tos kurios viršija – yra priverstos nusipirkti.

Principas yra paprastas –įmonės turi pasirinkimą, ar mokėti už kvotas, ar investuoti į valymo įrenginius bei kitus, aplinkai draugiškesnius šaltinius. CO2 vienos tonos leidimo kainos kyla ir šiuo metu pasiekė dideles aukštumas. Tendencijos yra tokios, kad šios kainos, tikėtina, nemažės: net optimistiniu ekspertų vertinimu vidutinė ATL kaina praktiškai gali siekti 150 eurų už CO2 toną 2030 metais, todėl įmonės yra verčiamos ieškoti inovatyvesnių sprendimų.

 

Suvaldyti rizikoms energetinio ir ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje – nauji ISO standartai tvariam verslui

ISO standartai atsirado praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmetyje, vykstant pramonės pakilimui ir globalizacijai, kada reikėjo sureguliuoti tarptautinius ekonominius santykius ir apsaugoti visų šiuose santykiuose dalyvaujančių pusių – verslo, darbuotojų ir vartotojų – interesus.

Standartizacija prasidėjo nuo gamybinės pramonės ir ilgą laiką buvo grynai techninis dalykas, kurio tikslas buvo standartizuoti pramonės, gamybos ir statybos procesus. Tai leido sureguliuoti techninių gaminių suderinamumą, maisto ir chemijos pramonės produktų sudėtį ir saugumą, tuo palengvinant tarptautinį verslo bendradarbiavimą.

Šiandien verslo aplinka yra sparčiai besikeičianti, ir šiandien yra standartizuojamos ne tik techninės procedūros, o būtent organizacijų rizikų ir pokyčių valdymas – keliamas klausimas ne tik kaip techniškai tvarkingai pagaminti vienus ar kitus dalykus, o kaip suvaldyti verslo aplinkos rizikas ir pasiruošti netikėtumams.

Atsiranda nauji standartai, kaip ISO 56002 Inovacijų vadyba arba ISO 22301 Verslo tęstinumo vadyba, pasireiškiant netikėtoms rizikoms ir nenumatytiems pokyčiams. Pandemija ir karas Ukrainoje dar labiau parodė tokių standartų ir atitinkamų vadybos sistemų reikalingumą. Savo ruožtu, standartizuojami tie verslo socialinio atsakingumo aspektai, kurie tiesiogiai susiję su darbuotojų psichologine gerove – ISO 30415 Įvairovės ir įtraukties vadyba, ISO 45003 Psichologinis saugumas darbe, ISO 27701 Privačios informacijos apsauga ir kt.

Šiame kontekste, svarbūs išlieka tvarios plėtros klausimai – su jais tiesiogiai susijęs jau ketvirčio amžiaus istoriją turintis aplinkosaugos vadybos standartas ISO 14001, ir prieš dešimtmetį įsigaliojęs energijos vadybos standartas ISO 50001. Įmonėms buvo ir šiandien svarbūs šie klausimai – kaip mažinti taršą, kaip užtikrinti, kad įmonės veikla būtų draugiška aplinkai ir kt. Pastaraisiais metais, augant energijos kaštams ir didėjant spaudimui dėl perėjimo prie žaliosios energetikos, aktualiais tapo dar keli klausimai – kaip mažinti energetines sąnaudas, kaip išgyventi energetinės krizės akivaizdoje, ir kaip efektyviai pereiti prie naujų energetikos šaltinių.

Įmonėms, diegiančios šiuos standartus, yra reikalingi patikimi partneriai, konsultacinės ir tyrimų bendrovės, kurie užtikrina sklandų vadybos standartų reikalavimų įgyvendinimą. ISO standarto diegimas yra įmonės reputacijos ir patikimumo klausimas, tačiau standartais nereikėtų piktnaudžiauti – įmonių vadovai turėtų atsiminti, kad pasitikėjimą ir reputaciją garantuoja ne popierius ar sertifikatas, o standartuose nustatytų geros vadybos praktikos reikalavimų laikymasis kasdieninėje veikloje.

 

ES projektai ir kitos paramos formos – sėkmingai energetinei pertvarkai

Dabar vyksta pereinamasis laikotarpis, kada siekiama atsisakyti iškastinio kuro, pereiti išskirtinai prie atsinaujinančių šaltinių ir sumažinti anglies dvideginio emisiją. Šis pereinamasis laikotarpis yra neišvengiamas be tarpvalstybinių susitarimų, tikslinio finansavimo ir valstybės paramos. Šiuo metu, įvairiausių projektų rėmuose, teikiant paraiškas, konkursiniu būdu, tiek įmonės, tiek pavieniai individai yra skatinami pereiti prie atsinaujinančių šaltinių, saulės ir vėjo energijos panaudojimo.

Visų šių projektų tikslas yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Kadangi programos tikslas yra CO2 sumažinimas, paraiškos rėmuose, pareiškėjams privalu įsivertinti planuojamą poveikį aplinkai ir valstybės skirtos paramos veiksmingumą. Čia praktiškai nei viena įmonė neapsieina be nepriklausomų vertintojų. Jų tikslas ir paskirtis – padėti įvertinti įmonės turimus duomenis apie esamą CO2 emisiją, validuoti ir objektyvizuoti planuojamą poveikį aplinkai, atlikti atotrūkio analizę, įvertinti naudojamus stebėsenos metodus ir kt.

Nereikia suprasti klaidingai – nepriklausomi vertintojai negarantuoja paraiškos sėkmės, nepriklausomi vertintojai garantuoja paraiškos kokybę ir duomenų objektyvumą. Be šių dalykų sėkmė, savo ruožtu, taip pat nėra įmanoma.

 

 

Pagrįstiems sprendimams priimti – rinkos analizė ir tendencijos

Pereinamuoju laikotarpiu, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų, matome sudėtingą rinkos situaciją – kompleksiški valstybės paramos mechanizmai, besikeičiantys politiniai sprendimai ir tarptautinė situacija dažnai lemia tai, kad įmonių vadovai susiduria su aukštu rizikos ir nežinomybės laipsniu. Panašiai, kaip ir nekilnojamo turto rinkoje, susiduriama su klausimais - Kas laukia kitais metais? Kokios rinkos tendencijas matysime po trijų ar keturių metų? Kas geriausiai apsimoka ir į kokius sprendimus verta investuoti?

Pavyzdžiui, šiandien, viena iš naujų ir daug žadančių energetikos sričių yra vandenilio energetika. Jos potencialas matomas visų pirma vadinamose „hard-to-abate“ srityse, ten, kur iškastinio kuro, konkrečiai – naftos produktų – yra nepaprastai sudėtinga atsisakyti. Tai yra visų pirma laivyba, krovininis transportas, kur elektra nepajėgia patenkinti energijos poreikių – reikia įveikti didelius atstumus, nėra laiko ir galimybių įkrovimui ir panašiai. Naudojant kartu su saulės energija, vandenilis gali būti idealus pasirinkimas, išsprendus technines saugojimo ir transportavimo problemas. Naftos ir dujų įrangos gamintojai adaptuoja savo technologijas, kad jos būtų pajėgios dirbti su vandeniliu – saugoti, transportuoti ir naudoti.

Kaip suvokti rinkos tendencijas, esant sudėtingai situacijai, taip, kad nereikėtų pačiam sėdėti įnikus į įvairius informacijos šaltinius? Jie norite priimti informuotus, pagrįstus sprendimus - tam skirtas leidinys Energy Transition Outlook (ETO), kuriame pateikiamos pagrindinės rinkos tendencijos. ETO publikacijų rinkinys leidžiamas nuo 2017 metų, jį leidžia ekspertų grupė, kurią sudaro DNV įmonės atstovai kartu su tyrėjais iš įvairių šalių, kurie kasmet atlieka tyrimus, apibendrina dominuojančias tendencijas, modeliuoja raidos scenarijus. Leidinyje, įvertinus politinę ir ekonominę situaciją, mokslo žinių ir inovacijų būklę bei tarpvalstybinius susitarimus, pateikiama viena labiausiai tikėtina mūsų energetikos ateities iki 2050 m. prognozė, kuri apima pasaulines tendencijas bei atskirus modelius 10-čiai skirtingų pasaulio regionų. Visa informacija laisvai pasiekiama DNV ETO tinklapyje https://eto.dnv.com .

Tokia informacija padeda įmonių vadovams įsivertinti savo padėtį rinkoje ir savo perspektyvas – kokie yra galimi ateities scenarijai? Kokių sprendimų ir scenarijų reikėtų atsisakyti? Kokie sprendimai naudingi trumpalaikėje perspektyvoje? Kokie sprendimai šiandien yra finansiškai nepatogūs, tačiau turi didelę perspektyvą ilgalaikėje ateityje? Šis publikacijų rinkinys yra pirmoji pagalba įmonių vadovams, kurie nori priimti optimalius, ilgalaikėje perspektyvoje naudingus ir realia informacija pagrįstus sprendimus.

DNV Lithuania UAB – tai Lietuvoje įsikūręs tarptautinės organizacijos DNV padalinys. DNV (Det Norske Veritas) yra 1864 metais Norvegijoje įkurta laivybos klasifikavimo bendrovė, turinti ilgalaikę misiją – saugoti gyvybę, turtą ir aplinką. Šiandien ji yra viena didžiausių pasaulyje standartizavimo, sertifikavimo ir atitikties vertinimo bendrovių. Bendrovė užsiima sertifikavimu, standartizavimu, atitikties vertinimu, taip pat vykdo tiriamąją ir šviečiamąją veiklą. DNV 5 % savo metinių pajamų skiria strateginiams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms, kad suteiktų patikimas žinias ir vertę savo klientams bei visai visuomenei.

DNV padalinys Lietuvoje veikia nuo 2000 metų. Pagrindinė jo veikla yra vadybos sistemų sertifikavimas, laivybos techninė ekspertizė, produktų atitikties vertinimas, tiekimo grandinės vadyba, rizikos valdymas, tvarumo aspektų vertinimas, skaitmeninių paslaugų teikimas, mokymai. Įmonė disponuoja žiniomis iš pasaulinės daugiau nei 80 000 klientų bendruomenės ir pateikia koncentruotas įžvalgas apie naujausias tendencijas jūsų pramonės srityje, apie tai, kaip verslai valdo panašias rizikas, kokie kultūriniai ir geografiniai skirtumai egzistuoja toje pačioje verslo srityje. DNV padeda įmonėms sklandžiai pareiti prie naujų sprendimų, ir visu pereinamuoju laikotarpiu teikia patarimus ir paramą, remiantis įmonės pereinamojo laikotarpio paslaugų  paketais.

Audrius Šileika Ph.D., direktorius

DNV Lithuania UAB

K. Donelaičio g. 62-501, LT-44248 Kaunas

El. paštas: audrius.sileika@dnv.com

Tel.nr.  +37068771651

www.dnv.lt



Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2022 11 23 
Kontaktai: tel. (8 670) 316 00, faks. (8 670) 316 00, Kaunas. El.paštas
©2005-2022. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite