Visa verslo informacija Kauno miestui -
LT LT EN EN
Jums
PRADŽIA APIE MUS STRAIPSNIAI SPAUSTUVĖ KAUNE PARDAVIMŲ MOKYMAI INDUSTRY TOP LITHUANIA
PAIEŠKA
Įmonės pavadinimas:  
Paieškos žodis:
 
Detali paieška Detali paieška
 
Technika info straipsniai
Daugiau Daugiau   
AUTO GROŽIS POILSIS IR LAISVALAIKIS KITOS PASLAUGOS SVEIKATA STATYBA TECHNIKA INFO AGRO KAUNO NAUJIENOS DARBAS

Spausdinti Spausdinti

Pramoniniai robotai: pirkti ar nuomotis?

   2020-09-02

Gyvenimas kaip niekad spartėja ir tampa vis labiau nenuspėjamas. Produktai keičia produktus, technologijos – technologijas, atsiranda vis naujų pramonės gamybos poreikių. Net didelių įmonių vadovai nėra visiškai įsitikinę rytojumi. Pasaulyje vis labiau plinta ne pirkimas, o nuoma: kambarių, biurų, dviračių, automobilių...

O ką gi daryti su pramoniniais robotais? Pirkti negalima nuomotis? Kur dėti kablelį?

 

 

Puikus trumpalaikis sprendimas

UAB „Santavilte“ pirmoji Pabaltijyje siūlo robotų nuomos paslaugą. Įmonė suprojektuoja, sukomplektuoja, sumontuoja ir pritaiko robotą konkretiems užsakovo poreikiams. Užsakovas sumoka pradinį (vienkartinį) mokestį už sukonfigūravimą, griebtuvo parinkimą ir pateikimą, transportavimą, sumontavimą, programavimą ir paleidimą. Vėliau telieka sumokėti mėnesinį nuomos mokestį, savotišką darbuotojo atlyginimo analogą. Tik vietoj darbuotojo atlyginimą gauna įmonė, kuri pateikė ir prižiūri robotą bei rūpinasi, kad jis patikimai ir efektyviai dirbtų.

 

Šis sprendimas patraukliausias įmonėms, neturinčioms garantuotų ilgalaikių užsakymų, bei toms, kurios neturi apmokyto personalo robotų programavimui ir priežiūrai ar negali sau leisti daug investuoti į naujus robotus.

 

Pirkit ar nuomotis – vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus kliento poreikius ir galimybes bei atsižvelgus į daugybę papildomų aplinkybių.

Visos nuotraukos teisės yra saugomos kompanijos "Beckhoff"

 

 

Skiriasi mechanikos ir elektronikos gyvavimo laikas

Kasdien aplink save matome šimtus žmonijos išradimų; mašinų, prietaisų ar technologinės įrangos. Tačiau retai susimąstome, kiek mus supantys daiktai gyvuoja. Tarkim, vienas iš pačių seniausių žmonijos išradimų – ratas, kuris, sprendžiant pagal įvarius šaltinius, greičiausiai buvo išrastas Mesopotamijoje, tarnauja žmonijai jau daugiau nei 5000 metų. Ilgiausiai tarnaujantis elektrinis prietaisas (daiktas) yra šimtametė elektros lemputė, be perstojo šviečianti daugiau nei 100 metų. Kietojo kompiuterinio disko tarnavimo laikas – nuo 5 iki 10 metų. Dažniausiai apskaitoje naudojamas kompiuterio nusidėvėjimo laikas – 3 metai. Išmaniojo telefono tarnavimo laikas – 2,5 metų.

 

O kiek ilgai tarnauja gamybos įranga ir robotai? Patikimų duomenų šiuo klausimu rasti nepavyko. Lietuvoje galima sutikti ir pokario laikais (t. y. XX a. 6-ajame dešimtmetyje) pagamintų staklių, ir įrenginių, naudojančių pačias naujausias ir moderniausias technologijas. Kuo mažiau įrenginyje sudėtingos elektronikos, tuo jis tarnauja ilgiau. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Vienoje medienos pramonės įmonėje (jeigu jos inžinieriai neapgavo) vadovybė nusprendė pati modernizuoti įrenginius, kuriems tuo metu buvo apie 30 metų, ir pakeisti valdymo elektroniką, nes to paties gamintojo siūlomi naujos kartos įrenginiai buvo ne tokie našūs.

 

 

UAB „Santavilte“ taip pat yra sėkmingai atlikusi nemažai įrangos modernizavimo projektų, kai modernizuojama tik valdymo sistema ir vienas kitas labiausiai susidėvėjęs mechaninis mazgas (guolis, variklis, cilindras ar pan.). Pavyzdžiui, du kartus buvo modernizuota linų pluošto įrangos valdymo sistema. Paskutinį kartą buvo įdiegtos pačios naujausios technologijos: XTS transportavimo sistema, pramoninai robotai, vaizdų apdorojimo sistema su „Microsoft“ „Deep Learning“ algoritmais, su didžiuliais duomenų masyvu rašymais į duomenų bazes tolesnei „Business intelligence” ir „Predictive Maintenance“ analizei.

 

Vidutinis pramoninio roboto gyvavimo laikas pramonėje, atsižvelgiant į darbo ir palaikymo sąlygas, yra 6–7 metai. Informacinių technologijų vystymuisi įgavus pagreitį, greičiausiai pasensta programinė įranga. Taikantis prie „Pramonė 4.0“ revoliucijos keliamų reikalavimų ir kibernetinio saugumo iššūkių, senesnių robotų valdikliai gamyboje negali būti naudojami. Tačiau vidutinis roboto mechanikos tarnavimo laikas, nelygu eksploatavimo sąlygos, vis dar yra nuo 10 iki 20 metų.

 

Pokyčiai ir naujovės mechanikoje ir kinematikoje per pastaruosius penkerius metus ženkliai sumažėjo – ši sritis nebesivysto taip sparčiai, kaip anksčiau, prieš kokius 10–15 metų.

 

 

Robotų tarnavimo laiką galima prailginti

Matant didelį skirtumą tarp elektronikos ir mechanikos tarnavimo laiko, daugeliui pramonės gamybos linijų savininkų kyla klausimas – ar galima prailginti roboto tarnavimo trukmę arba prikelti jį antram gyvenimui? Šis klausimas labai dažnai iškyla tokiose šalyse, kaip Lietuva.

Taip, atsakymas yra teigimas.

 

UAB „Santavilte“, atstovaujanti vieną iš šiuolaikinės automatizavimo technologijų lyderių, Vokietijos bendrovę „Beckhoff Automation GmbH“, turi visas galimybes modernizuoti greitai senstančią elektroniką ir kompiuterinę techniką, pakeisdama ją šiuolaikiška. Didžiulis tokio modernizavimo privalumas yra tame, kad visų standartinių robotų, kuriuose veikia sinchroniniai varikliai su pastoviais magnetais, valdymo principai yra vienodi. Nėra skirtumo, kokio gamintojo robotą valdyti, jų valdymo algoritmai yra gerai ištirti ir realizuoti kinematinių transformacijų bibliotekose. Užtenka tik tinkamai sukonfigūruoti pavaras, suvesti tinkamus parametrus ir juos suderinti. Programavimas susiveda į koordinačių (kartais greičių ir pagreičių) uždavimą, trajektorijos sugeneravimą. Sudėtingesnėms trajektorijoms generuoti naudojamos universalios programos, kurios optimizuoja trajektoriją ir pagreičius, kad judesys gautųsi švelnus, o jo kelias – minimalus.

 

Vienas lauke – ne karys

Kad robotas atliktų vieną ar kitą funkciją, neužtenka vien mechaninio manipuliatoriaus ir jo valdymo. UAB „Santavilte“ savo užsakovams siūlo kompleksinius sprendimus, apimančius vaizdų atpažinimo programines priemones ir bibliotekas, integruotas į tą pačią programavimo aplinką ir realaus laiko valdymo programą, vaizdų apdorojimo programavimo paslaugas bei priemones, palengvinančias dirbtinio intelekto elementų diegimą ir pan. 

 

 

Kad roboto darbas būtų našus, jam reikia patiekti medžiagas ar žaliavas bei užprogramuoti užduotis. Vietoje tradicinių konvejerių bendrovė čia siūlo išplėstines transportavimo sistemas (XTS), turinčias unikalius techninius parametrus (tokius kaip 10 g pagreitis, 4 m/s greitis) bei transportavimo sistemas ant magnetinės pagalvės (planarines). O roboto integravimas į bendrą įmonės verslo valdymo sistemą – tai tik elementarus uždavinys, kurį paprasta išspręsti pasirinkus vieną iš daugelio protokolų, geriausiai tenkinantį vartotojo poreikius.

 

Įmonės inžinieriai turi sukaupę unikalią patirti projektuojant, konstruojant ir programuojant unikalius robotus – tokius, kaip stiklų montavimo robotas, kabelinis robotas, „Delta“ robotas, modernizuojant senesnius įrenginius, pakeičiant juose elektronikos ir valdymo įrangą. Beje, perkant robotus iš įmonių, kurios specializuojasi tik robotų mechanikos gamyboje be valdymo ir elektros įrangos (dažniausiai be servovariklių), kaina gaunasi gerokai didesnė, nei naudoto 3–5 metų senumo roboto su varikliais ir elektronika.

 

Kiek sutaupo vartotojas?

UAB „Santavilte“ siūlo atnaujintus robotus. Naudoto 6–10 metų amžiaus roboto kaina sudaro 35–60 % naujo roboto kainos, tačiau čia verta prisiminti, kad „plikas“ robotas be manipuliatorių –griebtuvo ir įrankių – negali atlikti jokių veiksmų. Roboto „aprišimas“ manipuliatoriais ir integravimas į liniją nepriklauso nuo to, ar robotas naujas ar naudotas. Roboto griebtuvas, kaip minėta aukščiau, paprastai turi būti keičiamas.

 

Dar vienas niuansas, į kurį bendrovės specialistai atkreipia užsakovų dėmesį, yra tas, kad perkant naudotus robotus, jiems nepavyks pasinaudoti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) teikiama parama – ši skiriama tik naujai įrangai. Tačiau žinant, kad beveik visada ši parama padengia šiek tiek mažiau nei pusę naujai įrangai įsigyti skiriamų investicijų, o paraiškos projekto ruošimo ir administravimo kaštai dideli – panašu, kad įmonėms verta rimtai apsvarstyti naudą, kurią galėtų duoti naudotų robotų panaudojimas.

 

Įvertinant tai, kad apmokėjimas vyksta už tai, kiek robotas dirba, rizika, kad robotas nedirbs, yra minimali.

 

Ar Lietuva taps ES robotų sąvartynu?

Gali atsirasti nemažai skeptikų, teigiančių, kad Lietuva rizikuoja pavirsti naudotų robotų sąvartynu, panašiai kaip su naudotais automobiliais. Prisiminus, kad Lietuvoje, pasak žiniasklaidos, pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,9 metų, gali pasirodyti, kad šie būgštavimai pagrįsti.

 

Tačiau, priešingai nei automobiliai, kurie teršia aplinką, pramoninai robotai neigiamos įtakos aplinkai beveik neturi. Juos sudaro metalinė konstrukcija, pagaminti iš kokybiško metalo reduktoriai bei sinchroniniai varikliai su retaisiais metalais (pastoviaisiais magnetais). Ir naujo, ir naudoto roboto energinis efektyvumas yra beveik toks pat. Prabėgus 6–10 eksploatacijos metų, robotai dažniausiai keičiami – ne todėl, kad susidėvėjo mechanika (pati roboto ranka), bet dažniausiai dėl to, kad pasikeitė gamybiniai poreikiai. Tarkim, roboto gamintas gaminys išimamas iš gamybos, keičiasi gamybos technologija (pavyzdžiui, nuo kėbulo detalių virinimo pereinama prie klijavimo), statomos naujos gamyklos ar nauji cechai. Įvertinant robotui pagaminti reikalingus ne tik materialinius, bet ir energinius išteklius, galima teigti priešingai – naudotų robotų modernizavimas ne kenkia aplinkai, o prisideda prie jos tausojimo.

 

Modernizuojant įrangą, dažniausiai utilizuojama valdymo elektronika ir kompiuteriai, kaip greičiausiai senstantys komponentai. Tačiau jie sudaro tik labai nedidelę visos įrangos dalį. Lietuvoje įdiegus vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą GPAIS, pradžioje visų bendrovių priimtą kaip prakeiksmą, įmonės privalo kruopščiai apskaityti (ir jau priprato tai daryti) bei deklaruoti visą elektros ir elektronikos įrangą. O užtikrinti tinkamą jos perdirbimą – jau atitinkamų institucijų pareiga.

 

 

 

UAB „SANTAVILTE“

Europos pr. 121, 46339 Kaunas

Tel. +370 37 211360

El. p. info@santavilte.lt

www.santavilte.eu

 



Į pradžią Į pradžią Į viršų Į viršų Atgal Atgal
Atnaujinta: 2024 03 05 
Kontaktai: tel. +370 670 316 00, faks. +370 670 316 00, Kaunas. El.paštas
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos. Born in IdeaTurinio valdymo sistema OptimalSite