Statybų sektoriuje dirbantys specialistai vis labiau įsitikina, jog Aplinkos ministerija neturi pakankamai kompetencijos spręsti sudėtingus statybų klausimus, siūlyti įstatymų korekcijas bei rengti naujų dokumentų projektus.

Bendrovės „Kauno komprojektas“ vadovas Antanas Veselka įsitikinęs, kad, norint pakeisti esamą situaciją, būtini radikalūs pasikeitimai. „Vyriausybė privalo apsispręsti – atkurti Statybos ministeriją ar Aplinkos ministerijoje įkurti atskirą rimtą padalinį ir samdyti kompetentingus darbuotojus. Kol kas laikomasi pozicijos – nedaryti nieko arba apsiriboti kosmetinėmis pataisomis“, - tvirtino A. Veselka.

Anot jo, skylėti įstatymai ir įvairūs norminiai aktai sudaro idealias sąlygas korupcijai: „Kur nėra tvarkos, ją galima nusipirkti“.  

Šiuo metu nėra iki galo aiškių dokumentų, reglamentuojančių veiklą statybų sektoriuje. Gi  Europos sąjungos dokumentai nėra išversti iš anglų kalbos, nenustatyti jų naudojimo prioritetai, o  daugelis Lietuvoje galiojančių patvirtintų tvarkų yra tik rekomendacinio pobūdžio.

„Valdininkai klesti, nes bet kurį įstatymą, poįstatyminį aktą ar kitą dokumentą gali traktuoti kaip nori. Išduodant leidimus, padaroma esminių klaidų, kurių ištaisyti realiai neįmanoma“, - kalbėjo A. Veselka.

Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją viename Kauno mikrorajone - Romainiuose. Grąžinant žemę savininkams nebuvo palikta nė trupučio valstybei – sklypai išdalinti besiribojantys vienas su kitu. „Dabar ten turime suprojektuoti gatves, komunikacijų trasas. Valstybinės žemės, kurią galėtume panaudoti be sklypų savininkų leidimo, nėra. Vadinasi, turim gatves ir inžinerinius tinklus numatyti tiesti per privačią nuosavybę. Įstatymas įpareigoja apie tai informuoti savininkus. Deja, to padaryti neįmanoma, nes daugelis jų dirba užsienyje“, - komentavo „Kauno komprojektas“ direktorius.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos nariai buvusį Aplinkos ministrą Arūną Kundrotą pasikvietė į diskusiją, kurioje norėjo sulaukti daugybės atsakymų ir pasiūlymų kaip spręsti su statybų sektoriumi susijusias problemas. Kadangi pašnekesys buvo bevaisis, o ministras jau pasikeitė, asociacijos nariai tikisi radikalių naujojo ministro sprendimų.

Svarbiausios problemos, kurias būtina spręsti – specialistų rengimas ir atestavimas teritorijų planavimo darbams, reglamentų ruošimas, europinių normų išaiškinimas ir konkretus apibrėžimas, lietuviškas kompiuterinio projektavimo grafinės dalies standartizavimas, norminės bazės projektavimo, statybos ir pastatų pripažinimo tinkamais naudoti suvienodinimas, gaisrosaugos normų sukonkretinimas, techninė statybų priežiūra, statybų, vykdomų be dokumentų, stabdymas, leidimų statybai gavimo procedūros suvienodinimas ir detalizavimas, teritorijų planavimą reglamentuojančių dokumentų peržiūrėjimas keliais aspektais.

„Ir tai tikrai ne viskas. Apie kiekvieną iš šių punktų galima ilgai kalbėti. Kad ir tai, jog kitąmet statybų sektorius privalėtų pradėti dirbti griežtai laikantis ES normų. Liko nepilni metai, o tokios normos ne tik kad neišaiškintos, bet net dauguma jų neišverstos į lietuvių kalbą“, - kuriozinius atvejus statybų sektoriuje komentavo A. Veselka.

Lietuvoje yra išversti tik dalies europinių standartų aprašų viršeliai. Nors dirbti pagal juos reikės jau kitąmet, nėra numatyta, kas išvers, supažindins ir išaiškins statybų sektoriaus atstovams bei valdininkams kaip minėtus standartus suprasti ir taikyti.

„Ūkio ministerija verčia aprašus iš užsienio kalbų kaip reik naudotis muilu... O kaip projektuoti ir statyti namą? To žinoti nereikia, nes ir taip aišku“, - ironizavo bendrovės direktorius.

Jo teigimu, statybos Lietuvoje šiuo metu visiškai nekontroliuojamas procesas. Nemažai anarchijos įneša valdininkai, išduodantys leidimus – neturintys kompetencijos ir aiškaus reglamentavimo, jie leidimų gali neišduoti vien todėl, kad lapai pristatytuose dokumentuose susegti ne taip, kaip jiems norėtųsi: „Ir tai tikri atvejai, pasitaikantys projektuotojų, statybininkų ar kitų su statybų sektoriumi susijusių specialistų darbe“.

Mūsų šalyje statybos proceso tvarka nėra apibrėžta. Ten, kur vieni gauna leidimus, kitiems peržengti valdininkų sienos nepavyksta. Jei leidimas statyboms gautas ten, kur jos vykti negalėtų, A.Veselkos nuomone, kaltas ne jį gavusysis, o sistema arba tiksliau – jos nebuvimas.

Keistinas ir nuo 1996-ųjų galiojantis statybų įstatymas. „Statybos vyksta kur norim ir kaip norim. Ne paslaptis, kad nemažai pastatų pradeda kilti neturint tam išduotų leidimų. Valdininkai statytojus tampo už nosies, o šie, neapsikentę, nusižengia įstatymams. Galiausiai projektai „pritaikomi“ jau pradėtam statyti statiniui“, - sakė A. Veselka, primindamas, jog aiškios tvarkos nebuvimas privedė prie to, kad statybininkai yra viskas viename asmenyje – užsakovai, statytojai ir savo atliktų darbų kontrolieriai. Todėl niekas negali užtikrinti pirkėjui įsigyjamo būsto ar kito statinio kokybės. O ji toli gražu ne per geriausia.

„Problemų daugybė ir jos turėtų būti sprendžiamos neatidėliotinai. Vyriausybė turėtų nutarti, kaip viskas toliau vyksta – absoliuti laisvė visiems ar vis dėlto reglamentuota tvarka“, - sakė A. Veselka.