Nuosavos saulės elektrinės įmonėms garantuoja energetinę nepriklausomybę, padeda sumažinti išlaidas ir net gerina įvaizdį. Todėl vis daugiau įmonių nusprendžia pasirinkti šią atsinaujinančią energiją ir juo labiau, kad neseniai tapo įmanoma pasistatyti net ir nutolusias saulės jėgaines. 

Nemokama energija

Elektros energija sudaro labai didelę dalį įmonių, ypač gamybinių, išlaidų, todėl jos kaina turi ženklios įtakos efektyviai įmonės veiklai bei kuriamo produkto savikainai. Lietuvoje jau tapo įprasta, kad elektros energija kasmet vidutiniškai brangsta apie 15 proc., ir perspektyva nėra itin džiuginanti. Elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra viena žemiausių, todėl neabejotinai ji tik kils – toks rinkos dėsnis.

Tačiau yra išeitis, kaip išvengti brangstančios elektros energijos įtakos savo įmonių veiklai. Vienas geriausių variantų – pasistatyti saulės elektrinę.

Jau beveik dešimtmetį saulės elektrines įvairioms Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims statančios bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas skaičiavo, jog investicijos į saulės elektrinę atsipirktų maždaug per 8-9 metus. Tačiau ir Lietuvos valstybė, ir ES remia ekologišką energetiką, todėl saulės elektrines pasistačiusios įmonės gali gauti kompensaciją, siekiančią 30-50 proc. projekto vertės. Skaičiuojama, jog tada saulės elektrinės statybos atsipirks per 4-6 metus, o jei elektros energija brangs, atsiperkamumas bus dar greitesnis, nes energijos pabrangimas 15 proc. atsiperkamumą sutrumpina metais.

„Su kompensacija ar be jos saulės elektrinė tikrai atsipirks, o kai tai įvyks, galima sakyti, už energiją niekada nieko mokėti nebereikės. Jei nieko nedarysime, tai tik mokėsime už įprastą elektros energiją, o dalis Astravo ar Kruonio elektrinės niekada netaps mūsų nuosavybe“, - atsiperkamumo naudą iliustravo A. Jacunskas.

Nebūtina turėti stogą

Be to, pasistatyti saulės elektrinę tapo daug paprasčiau. Įprasta, kad saulės baterijos yra montuojamos ant pastatų stogų arba ant šalia esančios žemės. Tačiau nuo praėjusių metų rudens turėti nuosavą saulės jėgainę gali ir tie, kurie neturi pakankamo ploto stogo.

„Dabar jau yra galimybė statyti nutolusią elektrinę. Pavyzdžiui, Vilniaus centre turite biurų pastatą, o jo stogas nėra toks didelis, kad užtektų vietos saulės baterijoms. Išeitis tokia, jog galima kur nors kaime, pavyzdžiui, Skuodo rajone nusipirkti hektarą žemės ir ant jos pastatyti reikiamus saulės fotomodulius. Žinoma, reikės susimokėti energijos perdavimo kainą, tačiau ji yra fiksuota ir atstumai jai įtakos neturi“, - pasakojo A. Jacunskas.

Saulės baterijas galima statyti ir ant žemės ūkio paskirties žemės, kurią kaimo vietovėse galima įsigyti pigiau nei, pavyzdžiui, komercinės paskirties žemės.

Pavyzdys – Vokietija

Įvertinusios savo poreikius bei turimą leistinąją naudoti galią, įmonės statosi įvairaus galingumo saulės elektrinės.

Skaičiuojama, jog 1 kilovato (kW) galingumo saulės elektrinėje per metus pagaminama 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Todėl nesunku pasiskaičiuoti, kad jei įmonės poreikis yra 100 tūkst. kWh elektros energijos per metus, tokį kiekį galima pagaminti 100 kW galingumo saulės elektrinėje.

A. Jacunskas paneigė mitą, jog saulės elektrinių Lietuvoje statyti neapsimoka, nes saulė šviečia maždaug tik 100 dienų per metus. „Šiaurės Vokietijoje saulėtų dienų yra lygiai tiek pat, kiek Lietuvoje, o Vokietija pasaulyje pirmauja pagal vienam gyventojui tenkančios energijos, pagamintos saulės elektrinėse, kiekį. Vokiečiai jau daug metų statosi saulės elektrines ir žino, kad tai apsimoka. Tuo jau įsitikino ir lietuviai. Tie, kurie statėsi saulės elektrines 2011-2013 metais, nes tada buvo dar palankesnės sąlygos, dabar grįžta ir nori statytis galingesnes. Tai ir įrodo, kad tokios jėgainės yra ekonomiškai naudingos“, - pabrėžė A. Jacunskas.

Patenkinti klientai

Be to, jei saulės elektrinėje panaudojama energija nėra iškart suvartojama, ją galima kaupti ir panaudoti vėliau. „Pavyzdžiui, saulė šviečia savaitgalį, o gamykla nedirba. Tuomet saulės elektrinėje pagaminta energija keliauja į tinklus, juose ji kaupiama ir ją bus galima panaudoti, pavyzdžiui, žiemą ar rudenį, kai saulės būna mažiau. Beje, yra galimybė už energijos saugojimą nieko nemokėti, o atsiskaityti ta pačia energija – į tinklus atiduodant 1 kWh energijos, o atsiimant 0,64 kWh. Aišku, už saugojimą galima ir susimokėti, tačiau visada patariu, jog tiesiog geriau gamintis daugiau energijos, jos daugiau atiduoti į tinklus, kad už saugojimą nereikėtų mokėti“, - pabrėžė A. Jacunskas.

Tai, jog įmonės jau įvertino saulės elektrinių naudą, byloja tokių jėgainių plėtra. Šiomis dienomis pradėjo veikti kol kas didžiausia bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ pastatyta saulės elektrinė. Jos galingumas – 1,3 MW, o tai reiškia, kad ši elektrinė per metus pagamins 1,3 mln. kWh elektros energijos. Ši elektrinė pastatyta granules gaminančiai bendrovei „Granulita“, veikiančiai Radviliškio rajone. Saulės baterijos sumontuotos ant žemės, kurią bendrovę nusipirko papildomai būtent ekologiškos elektrinės statybai. 

„Informacinių technologijų pasaulis“ taip pat pastatė saulės elektrinę „Krekenavos agrofirmai“ (1 MW galios) ir jos planuose yra dar viena 1 MW galios jėgainė, o 800 kW galingumo saulės elektrinė pastatyta medžio apdirbimo įmonei „Ecowood“ (www.medziostilius.lt).

Saulės elektrinėje pagamintą energiją naudoją ir taip savo veiklą efektyvina ir bendrovė „Naujasis Nevėžis“, kuriai „Informacinių technologijų pasaulis“ pastatė 0,5 MW galingumo saulės jėgainę, netrukus bus paleista ir tokio pat galingumo bendrovės „Daumantai LT“ saulės elektrinė, o bendrovei „Ryterna“ pastatyta 450 kW galingumo jėgainė.

UAB „INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PASAULIS“  

Raudondvario pl. 150-201, Kaunas

Tel. +370 663 69 999

El. p. info@sauleselektrines.lt

www.sauleselektrines.lt