Visą šildymo įrenginių tobulinimo istoriją atspindi nuoseklios pastangos didinti jų efektyvumą. Deja, ši, nors ir teisingai apibūdinta tendencija, neparodo tokių paieškų prieštaringumo. Fizikos dėsniai sako, kad aukštas šildymo įrenginio naudingumo koeficientas gaunamas kuo labiau ataušinant pakuros dūmus. Tačiau daugelio mūsų patirtis rodo, kad tokiu atveju šildymo katile ar dūmtraukyje gali susidaryti agresyvus kondensatas, iki šiol laikytas rimta technine problema. Kita vertus, Vakarų Europos šildymo katilų rinkoje ima dominuoti įrenginiai, kuriuose specialiai sudaromos sąlygos ant katilo šilumokaičio kauptis kondensatui, o papildomas šilumos kiekis, kurį galima naudingai sunaudoti, tapo šių įrenginių pranašumu. Tokie įrenginiai, vadinami kondensaciniais katilais, po truputį populiarėja ir Lietuvoje. Kylančios dujų kainos ir kaimyninėse šalyse vyraujančios tendencijos leidžia prognozuoti, kad netrukus jie taps pagrindiniais būstų šildymo įrenginiais ir mūsų šalyje.
Kondensaciniai dujų katilai ypač tinka vandeniu šildomoms grindų ir radiatorių sistemoms. Šildyti patalpas žemesnės temperatūros vandeniu yra labai patogu, nes dėl neaukštos šilumnešio temperatūros, patalpose neperkaista oras, be to, kondensaciniai katilai lemia ilgesnę sistemos eksploatavimo trukmę ir kartu leidžia taupyti. Statant kondensacinį dujų katilą patartina sumontuoti didesnio ploto radiatorius arba šildyti didesnį grindų plotą: sistemose cirkuliuos kiek žemesnės temperatūros vanduo nei įprasta, bet bus efektyviau išnaudojama kuro drėgmei išgarinti sunaudota šiluma. Žinoma, dėl to šiek tiek išaugs pradinės investicijos, reikalingos šildymo sistemai įrengti, bet ilgainiui jos atsipirks.
Dujų kuro ypatybės
Gamtinės dujos yra gana kaloringas ir ekologiškas kuras, kuriuo labai patogu šildyti būstą, todėl daugelis privačių vartotojų džiaugiasi, galėdami jas naudoti. Ankstesnio modelio šildymo katiluose garai būdavo šalinami į atmosferą kartu su kitais degimo produktais, todėl kuro kaloringumas (išskiriamos šilumos kiekis) vertintas neįskaičiuojant garų kondensacijos šilumos ir vadintas žemutiniu kuro kaloringumu. Specialios konstrukcijos kondensaciniuose dujų katiluose ši vandens garų kondensacijos šiluma sunaudojama naudingai, todėl iš tokio paties kiekio kuro gaunama iki 11% daugiau šilumos. Vandens garai susidaro ir šildymo katile deginant skystąjį (dyzelinį) krosnių kurą, tačiau jo sudėtyje yra mažesnis kiekis vandenilio, todėl ir vandens garų susidaro beveik dukart mažiau, kartu ir šilumos. Dėl šių priežasčių skystasis kuras nenaudojamas kondensaciniams katilams kūrenti, tokie šildymo įrenginiai dažniausiai pritaikyti deginti gamtines arba suskystintąsias dujas.
Kondensacinio dujų katilo konstrukcija
Konstrukciniu požiūriu kondensacinis šildymo katilas ypatingas tuo, kad degimo produktai jame ataušinami iki žemesnės temperatūros nei paprastame katile. Tokiu būdu įsisavinama daugiau išskiriamos šilumos, be to, galima naudingai panaudoti ir vandens garų kondensacijos šilumą. Degimo produktuose esantys garai ant katilo šilumokaičio paviršiaus ima kondensuotis tada, kai šio paviršiaus temperatūra yra apie + 57º C. Todėl kondensaciniame dujų katile visada montuojamas didesnio ploto šilumokaitis, kuriuo cirkuliuoja palyginti neaukštos temperatūros vanduo, o degimo dujose esančių vandens garų kondensacijos šiluma sunaudojama labai efektyviai. Pvz., prancūzų firmos „Chaffoteaux & Maury” kondensacinių dujų katilų naudingumo koeficientas bus iki 108,2% (teoriškai jis gali būti 111%). Priminsime, kad Lietuvoje ir kitur Europoje jis skaičiuojamas pagal žemutinį degant kurui išsiskiriančios šilumos kiekį, todėl šis rodiklis yra didesnis nei 100%. Žinoma, kondensuojantis vandens garams, šilumokaičio paviršiaus plotas turi būti ne tik didesnis, bet ir itin atsparus korozijai. Pvz., „Chaffoteaux & Maury” kondensacinių dujų katilų šilumokaitis gaminamas iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno.
Dar viena kondensacinio dujų katilo konstrukcinė ypatybė – automatiškai reguliuojamas degiklio darbas. Tai reiškia, kad tokio dujų katilo degiklis neužgesdamas pagal poreikį gali mažinti ir didinti degimo galingumą. Todėl kuro degimo režimas tokio katilo pakuroje visada išliks optimalus, o pulsuojančiu režimu veikiančiame nekondensacinio katilo degiklyje sudega ne visas kuras, todėl išauga ir šilumos nuostoliai. Dėl šių konstrukcinių ypatybių kondensacinio dujų katilo naudingojo veikimo koeficientas bus apie 15–17% didesnis nei tokios pat galios įprasto šildymo katilo.
Sistemos projektavimas
Suprojektuoti ir sumontuoti šildymo sistemą su kondensaciniu dujų katilu nėra labai sudėtinga. Svarbiausia įgyvendinti pagrindinį principą – užtikrinti kuo žemesnę šildymo sistemoje cirkuliuojančio vandens temperatūrą.
Kaip įprasta įrengiant bet kokią automatizuotą gyvenamojo namo katilinę, šalia kondensacinio šildymo įrenginio būtina įtaisyti elektros šakutės lizdą (220 V įtampa), numatyti, kur bus įtaisytas kondensatui sutekėti reikalingas bakelis ar prijungtas į kanalizaciją vedantis kondensato nutekėjimo vamzdis, pagalvoti, kaip bus tiekiamas oras, būtinas katilo degikliui funkcionuoti, ir pašalinamos ataušintos degimo dujos. Galimi du variantai: orą galima tiekti iš katilinės patalpos (joje turi būti įrengta patikima ventiliacijos sistema), o degimo produktus pašalinti per dūmtraukį su nerūdijančio plieno įdėklu; arba galima sumontuoti specialų vamzdį su dvigubomis sienelėmis, skirtą orui tiekti ir degimo produktams šalinti (jis išvedamas pro angą sienoje). Kokį oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo būdą pasirinkti, sprendžiama įvertinus konstrukcinius bei architektūrinius pastato sprendimus, katilinės vietą gyvenamajame name, skaičiuojant, kuris variantas pigesnis.
Kaip apskaičiuoti katilo kainą?
Kondensaciniai dujų katilai yra brangesni už įprastus. Kainos skirtumas gali sudaryti apie 25–50%. Todėl šiuo metu Lietuvoje kondensacinius dujų katilus įsigyja turtingesni ir mokantys skaičiuoti namų savininkai, o taupieji mano, kad kondensaciniai katilai greitai neatsipirks. Žinoma, galingi pramoniniai kondensaciniai šildymo katilai atsiperka žymiai greičiau, o buitinių kainos skirtumas – per kelerius metus. Laikas, per kurį atsipirks šildymo įrenginys, bus tuo trumpesnis, kuo didesnis bus šildomas plotas. Antra vertus, kylant kuro kainoms, šis laikotarpis nuolat trumpėja.
Beje, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse šildymo ir karšto vandens ruošimo katilų konstrukcija ir techniniai rodikliai reglamentuojami įstatymais, todėl išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, kur itin taupomas kuras (ypač Vokietijoje, Olandijoje), leidžiama montuoti tik kondensacinius katilus, nors į kitas šalis jų gamintojai eksportuoja ir paprastus katilus. Matyt, ilgainiui tokios nuostatos įsigalios ir pas mus, todėl įžvalgūs privačių namų savininkai kondensaciniais dujų katilais turėtų domėtis jau dabar.
CHAFFOTEAUX & MAURY
įgaliotas atstovas Lietuvoje
UAB „Varmega”
Naglio g. 4a, Kaunas
Tel. (8 37) 761 783
Mob. tel. (8 699) 61 671
www.varmega.lt
Statyba straipsniai
