Neretai skundžiamės, kad kiti mums neskiria dėmesio, nepastebi. Tačiau ar dažnai pastebime patys save? Kaip jaučiasi mūsų kūnas dažniausiai suvokiame tik tada, kai atsėlina ligos: ima streikuoti širdis, šokinėti kraujospūdis, prasideda skausmai. Kaip elgiamės tada? Saujomis valgome tabletes, maisto papildus ir kaip nukamuotą arklį gename savo kūną toliau. Nes atostogoms, poilsiui neturime laiko. Nes galime pakentėti. Tačiau visi žino, kas nutinka nuvarytiems arkliams. Gal visgi tas pasaulis su jo darbais gali palaukti? Nuovargį ir stresą geriausia palikti Druskininkuose arba Birštone – „Eglės“ sanatorijoje.

 Abejojantiems, ar jiems tikrai to reikia, siūlome nedidelį testą. Tiesiog paklauskite savęs, ar tikrai esate 100% patenkinti savo savijauta? Nelabai? Bet gal nieko tokio, normalu, šiais laikais, kaip aplink tiek streso?.. O štai čia ir yra svarbiausia. Taip, dėl daugelio savo ligų ar sveikatos problemų paprastai kaltiname stresą. Ir iš esmės esame teisūs. Tiesa, trumpalaikis stresas žmogaus organizmui gali būti netgi naudingas. Tačiau ilgalaikis, besikaupiantis stresas veikia destruktyviai visą mūsų organizmą. Kaip atpažinti, kad artėjame prie kritinės ribos? Apie tai visų pirma signalizuoja nuolatinis nuovargis.

Paprasčiausiai – trūksta energijos viskam, dingsta gyvenimo džiaugsmas, nieko nebesinori, tik ilsėtis. Tačiau kita bėda, jog persitempus apie sveiką poilsį galima tik pasvajoti: dažnas tokios būsenos palydovas – sutrikęs miegas, nemiga. Juo labiau, kad mes patys tą būseną dar papildomai pasunkiname, jei su nuovargiu bandome kovoti, gerdami kavą ar energetinius gėrimus, ir taip galutinai išbalansuodami savo miego ritmą. Trečiasis streso požymis – prasideda nuolatiniai skausmai. Maudžia raumenis, skauda sąnarius, kūnas nuolat atrodo įsitempęs. Gali pradėti varginti skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai, migrena. Ir, be abejo, nusilpsta imuninė sistema, todėl kiekvienas peršalimas ar virusas gali ilgam paguldyti į patalą, jau nekalbant apie rimtesnes ligas. Mokslininkų teigimu, nuolatinis stresas yra vienas iš vėžio rizikos faktorių. Ir po viso šito mes dar sakome, kad ilsėtis neturime laiko? Kuo daugiau mūsų gyvenime įtampos ir skubėjimo, kuo labiau neturime laiko sirgti, tuo griežčiau turėtume laikytis nuostatos bent kartą, o dar geriau – du kartus per metus skirti laiko tikrai kokybiškam, visaverčiam ir profesionaliai suplanuotam poilsiui. Taip, jei efekto norite maksimalaus, poilsį reikia planuoti. Ir tai turi daryti tie, kurie geriausiai tai išmano. Laimė, patiems jums to daryti nereikės. Įsitaisykite patogiai ir skaitydami pabandykite įsivaizduoti. Taigi jūsų diena „Eglės“ sanatorijoje.

Prabundate gana anksti, bet ne nuo žadintuvo. Pro didžiulį kambario langą sunkiasi tekančios saulės šviesa.  Čia labai tylu. Pasirąžote ir atsisėdate plačioje lovoje.  Atsikeliate. Praveriate balkono duris. Padvelkia vėsuma ir pušyno aromatu. Pažvelgiate į laikrodį. Šiek tiek po septintos. Galima dar griūti į lovą patingėti. O gal visgi keltis ir eiti paplaukioti baseine? Nusišypsote. Ak, jei visos pasaulio problemos ir pasirinkimai būtų tik tokie! Galėtumėte sakyti, jog gyvenate rojuje. Nors, tiesą sakant, čia gal panašiai ir yra... Gerai, jei jau pažadino, tebūnie baseinas!Pusryčiaujate kitaip nei namuose, neskubėdami. Puikiai žinote didžiausią švediško stalo pavojų – norisi paragauti visko: ir košės, ir apkepo, ir blynelių, ir vaisių, ir... Vėl nusišypsote. Reikia pabandyti išgirsti save. Ko šiandien labiausiai nori mano kūnas? Bandelės? O gal visgi dar stiklinės sulčių? Gerai įsiklausius, kūnas pats turėtų pasakyti, ko jam reikia. Įdomu... Per pietus ir vakarienę reikės paeksperimentuoti daugiau, pamėginti geriau save išgirsti. Aišku viena – tikrai norisi daugiau šypsotis. Pamirštas, bet labai malonus jausmas.

Po pusryčių imatės studijuoti jums paskirtų procedūrų lapą. Viskas, ką vakar aptarėte su jus priėmusia gydytoja, rūpestingai suplanuota, sudėliota ir tvarkingai atspausdinta. „Panašu į gurmaniško restorano meniu, – smagiai pagalvojate.  – O juk taip, tiesą sakant, ir yra. Tik jei restorane lepina skonio pojūtį, tai čia - visus!“ Nuo ko pradėsime? Iš pradžių – gydomasis nugaros masažas. Paskui – mineralinė perlinė vonia su beržų lapų ir pumpurų ekstraktu, tada druskų kambarys, tuomet... Ak taip, dar nepamiršti išgerti deguonies ir vaistažolių kokteilio!..  Prieš vakarienę galima skirti pora valandų pasivaikščiojimui po mišką. Arba Nemuno pakrante. Aišku, jei vakaras bus toks pat gražus kaip ir rytas. O gal geriau pagulėti, ramiai paskaityti knygą? Galima, aišku, įsijungti televizorių arba paskaityti naujienas internete, bet... Gal ir neverta? Tas skubantis ir nuolat kažkuo nepatenkintas pasaulis liko kažkur toli, anapus „Eglės“ sanatorijos sienų, anapus pušyno su jo takeliais ir zylėmis. Ir apskritai – anapus. Kūnas jaučiasi tarsi iš žiemos gniaužtų išsivadavusi žemė – po truputėlį atšyla, atitirpsta, jauste jaučiate, kaip jame vis labiau ima rusenti gyvybė ir džiaugsmas. Bala nematė to televizoriaus...

Geriau vakare nueiti į baseiną su povandeninėmis srovėmis, pasišildyti pirtyse. Arba į koncertą. Arba pažaisti stalo tenisą, biliardą, bingo stalo žaidimus. Arba tiesiog – miegoti. Toks malonus ir taip pat kiek primirštas saldaus nuovargio jausmas. Kaip vaikystėje. Kai žinai, kad vos galva palies pagalvę, pasinersi į jaukų ir minkštą kaip debesėlis miego glėbį. Iki pat ryto.
O dabar būkite sąžiningi su savimi – prisipažinkite, ar tikrai keistumėte tokią dieną „Eglės“ sanatorijoje į dieną ligoninės palatoje? Kad ir kokie svarbūs ir dideli būtų darbai, nėra nieko svarbesnio už jūsų gyvenimą ir gerą savijautą. Taigi geriau nelaukite, kol jūsų kūnas ims siųsti nelaimės signalus. Juk iš tiesų jis – pats geriausias ir ištikimiausias jūsų draugas, kurio nevalia pamiršti. „Eglės“ sanatorija laukia jūsų!

Eglės sanatorija
Algirdo g. 22, Birštonas LT-59204
Tel. rezervacijoms +370 319 42 142
Faks. +370 319 42 152
El. p. birstonas@sanatorija.lt
www.birstonas.sanatorija.lt