Utenos turizmo informacijos centras Lietuvos ir užsienio svečiams siūlo maršrutą: Leliūnai-Utena-Daugailiai-Juknėnai.
Kelionę pradedate lankydamiesi Leliūnų miestelyje puodžiaus 
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje (Topolių g. 7, LT-28361, Leliūnai, Utenos raj., tel.: (615) 49525, (686) 22807, http://daugenis.mch.mii.lt/Muziejai/Utena/keramikos_muziejus.htm). Aplankysite V. Valiušio dirbtuves, kuriose galima pabandyti žiesti puodą, pamatyti, kaip džiovinami, puošiami, glazūruojami ir degami keramikos dirbiniai. Ekspozicijų salėse rodoma apie 700 autentiškų senosios keramikos pavyzdžių. Tai - terlės, čerpės, puodai ir puodeliai, puodynės, puošnūs ąsočiai, palivonai, bosai, lekai ir kt. Šalia jų eksponuojami nauji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai. Seniausiems išlikusiems, įjuodusiems, bet iki šiol nesudaužytiems moliniams indams - 150 iki 200 metų. Muziejuje ir dirbtuvėse galima įsigyti suvenyrų, keramikos gaminių, lankstinukų.
Iš Leliūnų pasukate Utenos link. Pakeliui pravažiuojate unikalią Alvydo Valiuko kaimo turizmo sodybą Mirkėnuose (tel.: (688) 41017, (613) 09981, 
http://www.utenainfo.lt/valiuk.htm). Savininkas maloniai kviečia užsukti į sodybą, kurioje puoselėjama meninė kalvystė ir išgerti žolelių arbatos.
Atvykę į Uteną lankotės seniausiame miesto mūriniame pastate – senajame pašte, dabar čia įrengta Dailės mokykla (J.Basanavičiaus g. 36, LT-28140, Utena, tel. (389) 61598, www.daile.utena.lm.lt). Utenos pašto kompleksas statytas 1830-1835 m. Pastatai yra klasicistinių meninių formų, darnių proporcijų. Pašto stotis atlikdavo pašto tarnybų, arklių keitimo, kareivinių funkcijas, čia taip pat buvo poilsio kambariai keliaujantiems ir laukiantiems karietų. Anuomet, tik atidarius kelią, Utenos pašte lankėsi Rusijos caras Nikolojus I-asis su sūnumi Aleksandru, čia buvo užsukęs ir rusų dailininkas Ilja Repinas. 1843 m. Utenos pašte arklius keitė garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzakas. Pašto stoties rūsys iki šiol gerai išsilaikęs, jame dabar įrengta dailės galerija.
Užkąsti ir paragauti šiam kraštui būdingų patiekalų užsukate į kulinarinio paveldo kavinę „Abu“ (Aukštaičių g. 3B, LT-28230, tel.: (389) 66044, http://www.abuva.lt). 
Lankotės prie Klovinių tvenkinio ir Vestuvių kalnelio. Utenos valdžia jausdama, kad civilinės metrikacijos iškilmės nepalieka jokio įspūdžio jaunavedžiams, sugalvojo vestuvių apeigas paįvairinti išvykomis į Vestuvių kalną. 1987 m. suvažiavę šalies ir vietiniai tautodailininkai ąžuolo stogastulpiais ir skulptūromis pavaizdavo senąsias lietuvių vestuvių apeigas ir jų dalyvius.
Vykstate link Zarasų sustodami Daugailiuose. Išsukate iš plento Utena-Zarasai ir važiuojate į Juknėnus, Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą (Juknėnai, Utenos raj., tel. (611) 42148, http://daugenis.mch.mii.lt/Muziejai/Utena/miskiniu_ sodyba .htm), kurioje eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai, rankdarbiai. Čia įrengta memorialinė poeto Antano Miškinio ir vertėjo Motiejaus Miškinio ekspozicija. Visuomeninis A. ir M. Miškinių muziejus įkurtas 1986 m. Sodybos atšlaimą puošia trys stogastulpiai. Pirmasis skirtas M. Miškiniui, pastatytas 1976 m. jo mokinių raseiniškių. Antrasis – A. Miškiniui, pastatytas 1986 m. (skulptorius S. Karanauskas). Trečiasis stogastulpis atsirado 2004-ųjų rudenį kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai (stogastulpio autorius P. Kaziūnas). 2000 m. Antano Miškinio dukra Jolanta Garjonienė sodybą padovanojo Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 m. A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba – Utenos kraštotyros muziejaus padalinys.
Nakvynę siūlome kempinge „Sudeikiai“**. Mob. (8 615) 15324, tel. faks. (8 389) 54346; el. p. tic@utenainfo.lt
www.utenainfo.lt
Poilsis ir laisvalaikis straipsniai
