Kas gali slėptis po sertifikato ženkliuku, kodėl svarbu rinktis patikimas sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, kokios naujovės ir kodėl svarbu įvertinti išorines verslo rizikas, teiraujamės tarptautinės sertifikavimo organizacijos DNV GL atstovo Lietuvoje, vykdančiojo direktoriaus. dr. Audriaus Šileikos.
Kodėl įmonėms svarbu siekti ISO standartų ir įgyti sertifikatą
Daugėjant sąmoningų vartotojų, kurie prioritetą teikia kokybiškoms paslaugoms ar produktams, įmonėms aktualu išsaugoti rinkoje savo prekės ženklo vertę. T. y. įgyti vadybos sistemos, prekės, paslaugos, maisto saugos ar aplinkosaugos vadybos sistemos sertifikatą, įrodantį, kad ji atitinka visus reikalavimus ir tarptautinius standartus. Kad įmonė gali vartotojui garantuoti aukštą produkto ar paslaugų kokybę. O, pavyzdžiui, aplinkosaugos vadybos sistemos standartas ISO 14001 padeda valdyti įmonės daromą poveikį aplinkai: sumažina energijos vartojimą ir atliekų susidarymą, galimų incidentų tikimybę.
Standartai leidžia reguliuoti verslo procesus, techninių gaminių suderinamumą, maisto ir chemijos pramonės produktų sudėtį ir saugumą, kaip ir vadybos instrumentų taikymą. Tai palengvina tarptautinį verslo bendradarbiavimą. Todėl kiekviena brandi įmonė, kuri nori plėstis, išeiti į tarptautinę rinką ar užtikrinti savo klientą, vartotoją, kad yra patikimi, suinteresuota sertifikatu įtvirtinti atitikimą keliamiems reikalavimams.
Pasak eksperto A. Šileikos, labai svarbu pasirinkti patikimas, paskelbtas, t. y. akredituotas sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji apimtų kuo platesnes sertifikavimo sritis, turėtų ilgametę patirtį ir nepriekaištingą reputaciją.
Kodėl reikia atsakingai rinktis sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones
Ekspertas pastebi, kad kai kurios sertifikavimo paslaugas teikiančios mažos bendrovės klientams pasiūlo pigesnes paslaugas, tačiau ne visada atlieka išsamią vadybos sistemos analizę. Neretai apsiriboja trafaretiniais rezultatais, nepateikia išsamių verslo rizikos įvertinimo ir valdymo bei aktualių sričių tobulinimo galimybių. Kai kurių mažų sertifikuojančių įmonių akreditavimo spektras gali būti siauresnis, pavyzdžiui, jie išduoda tik kokybės ar aplinkosaugos srities sertifikatus, ir tai ne visoms galimoms įmonės veiklos sritims. Be to, ne visos, atlikdamos auditą, pajėgios įvertinti įmonės veiklas visame geografinės aprėpties spektre – jei sertifikavimo apimami tarptautiniai aspektai, kaip ji veikia ir veiks ateityje tarptautinėje rinkoje. Verslo pasaulyje pasitaiko ir apsimetėlių, kurie skelbiasi, kad pigiai ir greitai teikia sertifikavimo paslaugas, nors oficialiai ši įmonė nėra pripažinta, akredituota. Įmonė, sumokėjusi pinigus, gauna abejotinos kokybės sertifikatą. Neakredituotų įmonių sertifikatai nėra pripažįstami.
Be to, jei Lietuvos įmonė turi padalinių ar nori plėstis kitose valstybėse, kad ir mums egzotiniuose kraštuose (pvz, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kt.), vietinės Lietuvos sertifikavimo įmonės vargiai padės. O DNV GL ar kitos globalios įstaigos turi padalinius visame pasaulyje, gali atlikti vadybos sistemos sertifikavimą, auditą ir suteikti sertifikatą bet kurioje šalyje. Pasak A. Šileikos, tuomet jie užsako vietinius auditorius, kurie vietos kalba, pagal tos šalies reikalavimus, atlieka auditą, įvertina tos įmonės veiklą. Taip pat įvertina aktualias jai veiklos sritis, kad įmonė galėtų jas tobulinti ir gerinti kokybę, išvengti galimų vidinių ar išorinių verslo rizikų. T. y. neapsiribojama vien „popierėlio“ išdavimu.
Vien popierinis sertifikatas nėra šimtaprocentės kokybės garantas
Eksperto teigimu, įmonė gali turėti vadybos sistemos sertifikatą ir naudoti sertifikato ženkliuką, o vartotojui ir toliau parduoti nekokybiškus ar standartų neatitinkančius produktus ar paslaugas. Taigi sertifikatas nėra tobuliausia priemonė, nes jis tik parodo, kad įmonė įsipareigojusi laikytis tam tikro vadybos modelio, kuris yra apibrėžtas šitame standarte. O sertifikatą suteikusi bendrovė tiesiog užtikrina, kad įmonė to modelio laikosi, taiko visus numatytus vadybinius instrumentus. T. y. sertifikuojamas organizacijos pasirengimas, arba branda.
Sertifikatas nėra garantas, kad su įmone viskas yra gerai, taip pat neapsaugo nuo to, ar ateityje ji nepadarys klaidų. Nuo jų gali padėti apsaugoti tik tinkamas vadybos sistemos reikalavimų taikymas ir įdiegimas. Tai naudinga įmonėms dėl daugelio priežasčių. Viena jų – tai yra tarsi bilietas į verslą, antra – įvertinamos stipriosios įmonės pusės ir tobulinimo galimybės. Kai įmonė žino, kaip įgyvendinti strateginius tikslus, kur yra neatitiktys (kuri vadybos sritis neatitinka standarto reikalavimų), jai yra lengviau nesuklysti ir išsaugoti prekės ženklo ar įmonės reputaciją. Sertifikatą suteikusi įmonė, pastebėjusi, kad jei nesilaikoma, tarkim, maisto saugos ar teisinių reikalavimų, gali sustabdyti sertifikato galiojimą ar jį net anuliuoti.
Sukurtos technologijos padeda vartotojams nepasiklysti rinkos pasiūloje
Ne tik vartotojams, bet kartais ir pačioms įmonėms (pardavėjams ir kt.) gana sudėtinga įvertinti įsigyjamos prekės kokybę. Kad išmoktum šifruoti etiketes, standartų ženklinimus, reikia žinių ir laiko. Pasak A. Šileikos, pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai ir karantinui, Lietuvoje internetinėse parduotuvėse ir kitose prekybos vietose pasirodė abejotinos kokybės apsauginių medicininių kaukių, neatitinkančių nei ženklinimo, nei kokybės reikalavimų. Gali būti, kad jos ir kokybiškos, bet iki galo nėra atlikta sertifikavimo procedūra, nenurodytas gamintojas, standarto ar atitiktį vertinusios įstaigos identifikacinis numeris ir kt. Į rinką tokia prekė neturėtų pakliūti. Platintojai, o juolab pirkėjai gali net neįtarti, kad ji neatitinka standartų ir reikalavimų. Europos Komisijos jau identifikuotas ne vienas atvejis, kai gamintojai klastojo sertifikatų ženklinimus ir pasaulio rinkai tiekė nesertifikuotas medicinines kaukes. Būna, nesąžiningi gamintojai uždeda panašų neva standartus atitinkantį ženklinimą, o tokią prekę įsigijusi įmonė, vėliau paaiškėjus, kad produktas nekokybiškas, neatitinka standartų, patiria nuostolius – turi utilizuoti, tarkim, visą užpirktą prekių partiją.
Eksperto teigimu, DNV GL kuriamos technologijos jau suteikia galimybę geriau informuoti klientus, pirkėjus, kuo galima pasitikėti, o kuo ne.
Kaip veikia sukurta sistema
Atlikę auditą, DNV GL suteikia vertinamai įmonei ne popierinį sertifikatą, o elektroninį ženkliuką „My Story“. Informacija skirta būtent vartotojui.
Klientas, nuskaitęs išmaniuoju telefonu turimą ir jį dominančios įmonės barkodą, turi galimybę sužinoti, ar ji patikima, kokie gamintojo ir produkto reitingai, jų gaminamo produkto, žaliavos ar paslaugos kilmė ir kokybė. Pavyzdžiui, nori sužinoti, ar tikrai prekiaujama kokybiškais prieskoniais (spaudoje buvo nuskambėjęs atvejis, kai į rinką buvo tiekiamos papildomai švinu dažytos ciberžolės). Ir ši informacija gali būti susijusi su įvairiomis sritimis: paslaugų teikimo, aplinkosaugos, maisto saugos, socialinio atsakingumo, energijos efektyvumo ir kt.
Sertifikuota įmonė neturi prieigos ir galimybės koreguoti šios informacijos. Taigi šiuolaikiniai, „Blockchain“ technologijomis pagrįsti sprendimai įgalina tą pasitikėjimą verslu ir jo teikiamą paslaugą perkelti į kitą, aukštesnį lygį. Pasak A. Šileikos, svarbiausia, kad augtų ir vartotojų sąmoningumas, jie būtų suinteresuoti domėtis, kokią prekę ar paslaugą iš ko perka, ką vartoja. Jaunesnioji karta tam itin imli, žingeidi, todėl ši naujovė ateityje turėtų prigyti ir turėti paklausą.
Gebėjimas suvaldyti išorines rizikas apsaugo įmones nuo bankroto
Šileika sako, kad tinkamai įdiegus vadybos sistemą, ją standartizavus, įmonei suteikiama galimybė prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, tobulinti jai ir vartotojui svarbias sritis. O svarbiausia – apsisaugoti ne tik nuo vidinių, bet ir galimų išorinių verslo rizikų. Netikėtai pasaulį užvaldęs COVID-19 virusas puikiai parodė, kad nemažai įmonių, nepasirengusios jas suvaldyti ar jų išvengti, nes neturi plano ir priemonių. Pasak eksperto, todėl nemažai įmonių patyrė finansinį šoką, o kai kurios net bankrutavo. Neseniai sutrikusi esveikata sistemos veikla – irgi tik vienas iš pavyzdžių, kad ne tik įmonės, bet ir kai kurios valstybinės institucijos nėra tinkamai pasiruošusios nenumatytoms ar nepakankamai įvertintoms aplinkybėms, tinkamai nedisponuoja gal ne tiek techniniais, kiek vadybiniais instrumentais.
DNV GL taip pat siūlo su COVID-19 susijusią visai naują paslaugą, vadinamą „My Care“ Šiuo atveju įmonė ne sertifikuojama, o pasirinktinai atliekamas organizacijos infekcijų rizikos kontrolės parengties arba infekcijų rizikos kontrolės brandos vertinimas. Vertinimas atliekamas pagal DNV GL autorizuotą infekcijų (ne tik COVID-19) rizikos kontrolės metodiką. Naudojantis ja reikia įvertinti infekcijos prevencijos procesus ir vadybos sistemas pagal 5 lygių brandos skalę. Įmonei, kuri perlipa atitinkamą vertinimo barjerą, suteikiamas tam tikras atitikties ženklas, kurį organizacija gali naudoti išorinės komunikacijos tikslams. Svarbiausias paslaugos tikslas – galimų rizikų suvokimas, gebėjimas rasti optimalius sprendimus siekiant jas suvaldyti, bei pasitikėjimo sustiprinimas. DNV GL dėka savo ilgalaikės patirties tarptautinėse sveikatos priežiūros ir rizikos valdymo projektuose, įgalino šiuos metodus. Yra pripažinta tarptautinė sveikatos apsaugos priežiūros įstaigų akreditavimo institucija, taikanti NIAHO® akreditacijos reikalavimus.
DNV GL – akredituota tarptautinė ir viena didžiausių pasaulyje atitikties vertinimo bendrovė, veikianti nuo 1864-ųjų (įkurta Norvegijoje). Savo padalinius turi daugiau kaip šimtas šalių, kuriuose dirba beveik 14 tūkstančių darbuotojų. Lietuvoje vadybos sistemų sertifikavimo, produktų sertifikavimo, techninės priežiūros, aplinkosaugos, maisto saugos, socialinės atsakomybės sertifikavimo paslaugas teikia jau 20 metų.
UAB „DNV GL LIETUVA“
Daugiau informacijos: www.dnvgl.lt
Kitos paslaugos straipsniai
