Lietuvoje keičiasi požiūris į vaikų globą. Atsisakoma per daug institucionalizuoto, dažnai su gamyklos konvejerių palyginamo vaikų namų modelio ir pereinama prie šeimai artimesnių alternatyvų. Šiame kontekste vis labiau ryškėja ir globėjų skaičiaus didinimo būtinybė. Tačiau kaip įtikinti žmones tapti globėjais? Su kokiais iššūkiais jie gali susidurti? Kokį nematerialų atlygį patiria žmogus, dalį savo gyvenimo paskyręs globojamiems vaikams? Apie visą tai kalbamės su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriumi Ričardu Kukausku bei socialine darbuotoja Kristina Laurinavičiene.

Vaikų gerovės centras „Pastogė“ socialinėms problemoms neabejingo Lietuvos Caritas ir Kauno miesto savivaldybės dėka buvo įkurtas dar 1995 metais. Ši įstaiga rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais. Čia atkeliauja iš probleminių šeimų paimti vaikai. „Pastogėje“ jų laukia psichologo konsultacijos, specialistų parama ir, jei reikia, rūpestis sveikatos būkle. Pagrindinis tikslas visuomet yra grąžinti vaiką į šeimą. Todėl įstaiga padeda ir tėvams. Teikiamos konsultacijos, bandoma ieškoti problemų sprendimo būdų. Visgi, daugeliui į „Pastogę“ atkeliavusių vaikų tenka keltis pas globėjus. Kodėl? Klausiame socialinės darbuotojos Kristino Laurinavičienės.

Išskiriamos kelios globėjų kategorijos. Kokios jos yra ir kuo jos skiriasi?

Yra dvi globėjų rūšys - nuolatiniai globėjai ir laikinieji. Nuolatiniai globėjai – tai asmenys, kurie sutinka globoti vaiką iki jam sueis pilnametystė. Tai dažnai būna vyresni žmonės, kurių vaikai užaugę, kurie pasiilgę vaikiško klegesio, arba jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų. Laikinieji globėjai, tai socialiniai arba budintys globėjai, kurie už vaiko globą šeimoje gauna atlygį. Socialiniai - globoja iki vienerių metų, o budintys – iki 6 mėnesių, jie vaikus turi priimti bet kuriuo paros metu. Profesionalios globos tikslas yra grąžinti vaiką šeimai.

Kaip ruošiamasi vaiką sugrąžinti į šeimą?

Profesionalūs globėjai ir „Pastogė“ organizuoja vaiko susitikimus su tėvais. Jei reikia, vaikai bendrauja su mūsų psichologais. Tuo pat metu tėvai turi spręsti savo problemas, dėl kurių vaikas iš jų buvo paimtas. Apie pusę vaikų pavyksta sugrąžinti į šeimą. Visuomet kartojame, kad šeima yra geriausiai vaikui augti tinkanti aplinka. Tereikia padėti, jog ta aplinka būtų saugi ir ugdanti.

O kurių globėjų trūksta labiausiai?

Nuolatinių, kurie užaugina vaiką iki pilnametystės Profesionalių globėjų poreikis, galima sakyti, yra beveik išpildytas, o štai nuolatinių globėjų trūksta. Globėjų visuomet padaugėja po įvairių informacinių kampanijų, tokių kaip plakatai apie „geriausią darbą Kaune“, tačiau tam, kad sudomintume žmones nuolatine globa, reikia kitokių priemonių. Pavyzdžiui, užsienyje su globa susiję siužetai yra įtraukiami ir į televizijos serialus.

Pone direktoriau, kaip dar būtų galima sudominti žmones ryžtis nuolatinei globai? Kas gali įtikinti žmones, kurie niekaip negali apsispręsti?

Tikriausiai sėkmės istorijos. Kiekvienas apie nuolatinę globą galvojantis žmogus yra laukiamas pas mus. Mes mielai papasakosime ir apie patį procesą, ir kokie iššūkiai laukia. Vykdant globėjų mokymus taip pat dažnai pateikiamos sėkmės istorijos apie tas šeimas, kuriose globotiniai pritapo lengvai ir užaugo mylinčioje aplinkoje. Tokių istorijų yra dauguma – net ir sulaukus pilnametystės globotiniai išlaiko ryšį su šeima, nes jau būna tapę jos dalimi.

Ar sunku tapti globėju? Galbūt procesas yra tiesiog per daug ilgas ir varginantis ir žmonės nuleidžia rankas?

Norint tapti globėju reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) pagal savo gyvenamąją vietą ir kartu su prašymu pateikti globai reikalingus dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sveikatos pažymą 046A forma, kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 m. asmenų rašytinį sutikimą, pažymas apie būstą bei šeimos pajamas. VTAS gavęs prašymą, įvertina būsimų globėjų dokumentų tinkamumą ir nukreipia juos į įstaigą, kurios atestuoti socialiniai darbuotojai praveda mokymus pagal Įvadinę GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) programą bei pateikia išvadą apie šeimos/asmens tinkamumą tapti globėju. GIMK mokymus sudaro 10 grupinių susitikimų, jie vyksta kartą per savaitę. Taip pat su būsimaisiais globėjais atestuoti socialiniai darbuotojai organizuoja 2-4 individualius susitikimus jų namuose, kurių metu siekiama išsiaiškinti pareiškėjų gebėjimus tinkamai rūpintis globojamu vaiku bei padėti šeimai priimti atsakingą sprendimą, kuris yra svarbus tiek būsimam globotiniui, tiek globėjų šeimai.  Lietuvoje visas pasirengimo globai procesas užtrunka 3 mėnesius ir lyginant su kitomis pasaulio šalimis, tai labai trumpas laikas. Kai kuriose šalyse šis procesas trunka ne vienerius metus.              

Ar iš probleminių šeimų paimti vaikai dažnai maištauja prieš globėjus? Galbūt ir ši baimė yra pagrįsta ir atbaido žmones nuo sprendimo tapti globėjais?

Svarbu suprasti, kad vaiko paėmimas iš šeimos, kad ir kokia ji būtų, visuomet yra tam tikras lūžis. Tai – trauma, kuri turi poveikį vaiko psichologinei būklei. Mes dedame pastangas, kad užkirstume kelią vadinamam lojalumo konfliktui. Vaikas gali jaustis išduodantis tėvus gyvendamas su globėjais, gali nuolat kartoti, jog pas biologinius tėvus sąlygos buvo geresnės. Tačiau tam ruošiami ir globėjai, o vaikui suteikiamos konsultacijos. Su tuo įmanoma susitvarkyti, tereikia pasiruošti ir nesistengti užimti tikrųjų tėvų vietos. Taip pat būtina sumažinti vaiko patiriamą stresą ir jam kartoti, jog visa tai įvyko dėl tėvų problemų, o ne dėl jo kaltės. Ir tikrai ne dėl to, kad vaikas nebuvo mylimas – vaikams svarbu žinoti, kad jie yra mylimi.

Tai kokia didžiausia motyvacija tapti nuolatiniu globėju?

Vaikai ir yra didžiausia motyvacija. Pilni namai, emocinis ryšys, prasmės pajautimas ir suvokimas, kad bent vieną gyvenimą tikrai pakeitei.

Pastebėjau, kad „Pastogėje“ verda statybos – kokie pokyčiai įgyvendinami?

Stengiamės pakeisti pastato struktūrą. Atsisakome tos institucinės išvaizdos, pagrįstos koridorine sistema. Norime, kad „Pastogė“ primintų namus, todėl kuriami nedideli butai. Po renovacijos buities sąlygos tikrai pagėrės, be to bus pereita prie prieraišių santykių kūrimo su pedagogais.

Tapti globėju nėra sunku, kaip dažnai mitologizuojama, tačiau tai iš tiesų labai atsakinga, meilės ir pasiaukojimo reikalaujanti veikla. Rūpestis kitais yra sveikos visuomenės ženklas, o vaikai į gyvenimą gali atnešti šviesos. Globa padeda pajausti savo vertę, o „Pastogė“ yra pasiruošusi padėti kiekviename žingsnyje – nuo sprendimo priėmimo, mokymų iki sėkmingo vaiko įsitvirtinimo naujuose namuose. Kviečiame visus neabejingus vaikams ir norinčius įprasminti savo gyvenimą tapti globėjais. Laukiame Jūsų.


Vaiko gerovės centras „Pastogė
P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas
www.pastoge.lt
8-37 313912
pastoge@kalnieciai.lt

 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/vaiku_globejais_tapti_verta_ir_del_emocinio_rysio_bei_gyvenimo_prasmes_pajautimo/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.