Vakuuminiai siurbliai yra paplitę įvairiose pramonės srityse, tačiau šią įrangą prižiūrintys ir remontuojantys meistrai pastebi, kad žinių, kaip tinkamai pasirūpinti gamybos procesui itin svarbia įranga vis dar stinga. Apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti vakuuminius siurblius tam, kad jie ilgai tarnautų bei kaip žinoti, kad jau laikas kviesti meistrą, kalbamės su UAB „Plenum“ vadovu, septynerių metų patirtį sukaupusiu specialistu Mindaugu Samuoliu.

Kokios yra pagrindinės vakuuminių siurblių gedimo priežastys?

Dažniausiai tai – netinkama priežiūra, laiku nekeičiami filtrai, tepalai.
Tepalinių siurblių finansiškai remontuoti neapsimoka, kai sulūžęs, sulinkęs rotatorius ar sugedęs pagrindinis velenas – tuomet išties taisymo kaina gali būti didesnė nei naujo siurblio.
Taip pat dažnai pasitaiko, kad pramonės įmonėse siurblius išneša į lauką tuo metu, kai vyksta pokyčiai gamybos procese, atnaujinama kita turima technika. Tačiau šaltuoju metų laiku tepalas šąla, kristalizuojasi ir sutrinka siurblio veikimas. Nerekomenduoju siurblių laikyti žemesnėje negu 0 laipsnių temperatūroje.
Tuo tarpu karščiui siurbliai yra itin atsparūs - kokybiški vakuuminiai siurbliai gali dirbti ir esant 50 ar 60 laipsnių temperatūrai.

Kokie pirmieji požymiai, rodantys, kad reikia kviesti meistrą?

Pirmas signalas, kad kažkas negerai – pradėjęs kristi vakuumo gylis arba pumpavimo srautas. Tai rodo, kad kažkur atsirado skylė, užsikimšo filtras ar pasibaigė tepalas.
Būna, kad siurbliai pradeda leisti garą, dūmus – tai ženklas, kad pasibaigė filtro resursas.
Taip pat, jeigu girdisi, kad kažkas cypia, traška ar skleidžia kitus garsus, kurių anksčiau nebuvo –  taip pat reiktų kviesti meistrą, kad jis patikrintų guolius, įvores, ar nesulūžusios mentelės, ar sparnuotė nesiremia į korpusą... Keisti garsai – mechaninio gedimo požymis.

Sakykite  - kiek laiko užtrunka siurblių remontas?

Viskas priklauso nuo gedimo. Jeigu tereikia pakeisti tepalą – užteks vieną kartą atvažiuoti, pakeisti ir viskas. Jeigu rimtesnis gedimas ir reikia užsakinėti papildomas detales – viskas užtruks ilgiau.   
Taigi, remontas gali užtrukti ir vos dvi – tris dienas, o gali užsitęsti ir iki savaitės ar dar ilgiau. Dažniausiai užtrunka ne pats darbas, bet detalių pristatymas.

Kiek vidutiniškai tarnauja vakuuminiai siurbliai?

Kokybiškas vakuuminis siurblys dirbantis 24 valandas per parą be sustojimo gali sėkmingai veikti apie tris metus be sustojimo ir be gedimų. Tačiau tam svarbu teisingas aptarnavimas – laiku keičiami tepalai ir filtrai.
Yra verslų, kur siurblys jungiamas vos kartą ar kelis per savaitę – tokiu atveju jis tarnaus ilgiau.
Norint išvengti netikėto gedimo, rekomenduoju bent kartą į metus pasikviesti meistrą, kuris atvyktų apžiūrėti siurblį. Jeigu siurblys dirba kiaurą parą – galima ir kas puse metų daryti patikrinimus.


Siurblių priežiūra ir remontas – ar tai yra brangiai kainuojantis dalykas?

Nebrangiai. Dažniausiai kainuoja tepalinio siurblio alyvos ir tepalo filtro arba išmetimo filtro keitimas. Laiku viską pakeitus, gali ženkliai pailgėti paties siurblio tarnavimo laikas.
Kad būtų aiškiau – alyvos keitimas kainuoja apie 35 Eur metams, filtrų kaina svyruoja nuo 15 Eur iki 150 Eur (priklauso nuo modelio).
Remonto kaina labai priklauso ne tik nuo siurblio modelio, bet ir gedimo. Pavyzdžiui, guolių keitimas gali kainuoti nuo 50 Eur iki 150 Eur, o štai rimtesnių gedimų kaina, kaip jau minėjau, gali būti tokia, kad finansiškai labiau apsimokės nusipirkti naują siurblį.
Palyginimui – rimtas, patikimos firmos siurblys gali kainuoti apie 2 000 Eur.

Ir pabaigai – gal galite papasakoti, kaip išsirinkti tinkamą ir ilgai tarnausiantį siurblį?

Visų pirma svarbu suprasti, kada kokie siurbliai naudojami. 
Jeigu dirbama su sudėtingais projektais ir reikia labai gilaus vakuumo, naudojami turbomolekuliniai siurbliai – tarkime, gaminant saulės baterijas.
Joniniai siurbliai naudojami tada, kai reikia dar gilesnio vakuumo. Dažniausiai juos renkasi moksliniam darbui laboratorijose, pramonėje – labai retai ir labai specifiniais atvejais. Lietuvoje yra vos apie 10 – 20 joninių siurblių.
Pramonėje dažniausiai naudojami tepaliniai vienos arba dviejų pakopų siurbliai.
Frezavimui, plokščių pjovimui, baldų gamyboje ir kitur, kur reikalingas didelis pumpavimo srautas, naudojami vienos pakopos siurbliai. Tuo tarpu, jeigu reikia klijuoti, dengti paviršius, iš klijų ar dažų pašalinti deguonį – bus naudojamas gilesnio vakuumo dviejų pakopų siurblys.
Taigi, gali pasirodyti, kad išsirinkti – labai paprasta. Tačiau šiuo metu rinkoje yra apie 10 000 skirtingų siurblių, o norint pasirinkti optimaliausią variantą reikia įvertinti visą gamybos procesą bei apskaičiuoti, kokio vakuumo gylio bei siurbimo galios reikia.
Būtent tai ir yra svarbiausia – tinkamai apskaičiuotas vakuumo gylis bei siurbimo galia. Dėl to rekomenduoju prieš perkant pasitarti ir su specialistais bei kartu įvertinti, kuris sprendimas geriausias.
Kai kuriais atvejais galima apsvarstyti ir alternatyvas siurbliui – orapūtes. Jos, kaip ir vakuuminiai siurbliai, naudojamos vakuumui sudaryti, taip pat gali būti naudojamos ir orui pūsti. Kaip ir vakuuminiai siurbliai būna vienos arba dviejų pakopų. Mes šiuo metu prekiaujame Italijoje gamintomis FPZ orapūtėmis, kuriomis taikome 3 metų garantiją.

Mindaugas Samuolis
UAB „Plenum LT“
Partizanų g. 61/806, Kaunas
Tel. +370 65 774 463
El. p. info@plenum.lt
www.plenum.lt