Dažnas galiniais arba visais ratais varomo automobilio vairuotojas yra matęs kardaninį veleną – ilgą tuščiavidurį vamzdį, susidedantį iš ilgesnio ir trumpesnio segmentų, tarpusavyje sujungtų tarpine atrama ir kryžme, o jos, savo ruožtu, sudaro šarnyrą. Pavadinimą šis velenas gavo italų mediko ir matematiko Džirolamo Kardano, pirmojo aprašiusio šarnyrinio mechanizmo, jungiančio du į vieną pusę besisukančius velenus, principą, garbei. Pagrindinė jo užduotis – perduoti sukimo momentą nuo greičių perjungimo dėžės į galinio tilto reduktorių. Kartu jis atsako ir už tai, kad vedantieji ratai būtų patikimai susieti su antriniu greičių perjungimo dėžės velenu, o ratai ir važiuoklė – laisvai judėtų kėbulo atžvilgiu.

 

 

Pasitaikantys gedimai

Sunkiausia sugadinti tvirtą plieninį kardaninio veleno vamzdį, tačiau ir jis gali sulinkti nuo neatsargaus užvažiavimo ant aukštesnių kliūčių, o smarkiai sulinkęs – deformuoti ar  nutraukti kryžmės šarnyrus. Mėgėjai teigia, kad vamzdį galima pabandyti ištiesinti, bet paprastai meistrai rekomenduoja tiesiog jį pakeisti, nes idealaus tiesumo pasiekti jau praktiškai neįmanoma.

 

Kardaninis velenas – viena iš lengviausiai remontuojamų automobilio dalių. Jį paprastai lengva nuimti, o pats remontas dažniausiai apsiriboja vienos iš susidėvėjusių kryžmių ar pakabinamojo guolio keitimu. Dažniausiai dėmesio paprašo būtent kryžmė – ji dažniausiai būna triukšmo ir girgždesio kaltininke, o ir keisti ją reikia dažniausiai (maždaug kas 100 tūkst. km). Šiek tiek rečiau genda pakabinamas guolis arba dėl detalių susidėvėjimo atsiranda pernelyg didelių tarpelių kardano šarnyre.

 

Daugelis šiuolaikinių automobilių komplektuojami neremontuojamais kardaniniais velenais, kuriems tegali tik būti pakeistos susidėvėjusios kryžmės. Senesniuose modeliuose galima keisti ir kryžmes, ir išdrožos jungtį, jei, žinoma, konstrukcija tai leidžia. Šių pakaitinių dalių gyvavimo laikas paprastai skaičiuojamas automobilio nuvažiuotu atstumu – maždaug 100‑150 tūkst. km.

 

Po kiekvieno tokio remonto veleną reikia iš naujo balansuoti specializuota įranga, kurią paprastai turi automobilių remonto dirbtuvės.

 

Remontas gali neištuštinti piniginės

UAB “Kardaninių velenų remontas” vadovas Evaldas Saliūnas galėtų patarti vairuotojams, kaip nepermokėti už šios svarbios automobilio dalies remontą.

 

Dvi pagrindinės taupymo priemonės – tai klausa ir priežiūra. Pats vairuotojas neprivalo mokėti atlikti kardaninio valo techninę priežiūrą, tai už jį kur kas kokybiškiau atliks autoserviso specialistai. Tačiau visi mes galime, pravažiavę tam tikrą kilometrų kiekį – sakykim, kas 100 tūkst. kilometrų, ‑ pasirūpinti, kad automobilis būtų patikrintas ir, jei reikia, būtų atliktas nedidelis kardaninio veleno remontas. „Problemą visuomet kainuoja išspręsti pigiau, kai ji dar nedidelė, ‑ pabrėžia E. Saliūnas. – O juk būna tokių vairuotojų, kurie važiuoja tol, kol velenas kone iškrenta pats. Tokiu atveju, žinoma, autoservise tenka palikti nemažą sumą eurų“. 
 

 

 

Pravartu pažinoti savo automobilį

Žinoma, šis automobilio nuvažiuotas atstumas nėra labai tikslus veleno nusidėvėjimo rodiklis. Nelygu transporto priemonės detalių pagaminimo kokybė, metalo sudėtis, paties vairuotojo vairavimo įgūdžiai, kelių, kuriais automobilis dažniausiai važiuoja, kokybė ir net gryname ore statomo automobilio gaunamos atmosferinės drėgmės kiekis, smulkūs nesklandumai su kardaniniu velenu gali atsitikti ir anksčiau, ir vėliau.

 

Todėl čia priežiūrai į pagalbą ateina vairuotojo klausa. „Savo automobilį ir reikia, ir būtina mokėti girdėti“, ‑ pataria E. Saliūnas. Tvarkingas kardaninis velenas, automobiliui pajudėjus ir pradedant važiuoti, neturi skleisti jokių papildomų garsų ar vibracijos. Ir, priešingai, atsiradęs pašalinis garsas ar vibracija dažniausiai reiškia arba atsirandantį gedimą, arba, jei kardaninis velenas neseniai buvo remontuotas, nekokybišką remontą.

 

Kartais atsitinka, kai pašaliniai garsai ar vibracija būna pastebimi tam tikrame greičio intervale – automechanikai prisimena atvejų, kai atvykęs klientas minėjo 100‑120 km/h greitį, o būta ir įsibėgėjant nuo 50 iki 70 km/h. Tačiau akivaizdu viena: pastebėjus tokius požymius, geriau negaišti ir kreiptis į specializuotas dirbtuves.

 

„Tik specializuotos dirbtuvės su dešimtmečiais patirtį skaičiuojančiais meistrais turi įrangą suremontuoto kardaninio veleno balansavimui, ‑ pastebi dirbtuvių savininkas, ‑ todėl tik jos tegali garantuoti, kad jis bus įrengtas kokybiškai ir su laiku neišsibalansuos, grasindamas sugadinti visą transmisiją kartu su greičių dėže, diferencialu ir sankaba. O tai bus jau kur kas sudėtingesnis ir brangesnis remontas!“

 

 

 

 

UAB “KARDANINIŲ VELENŲ REMONTAS”

Savanorių pr. 271, Kaunas

Tel. +370 643 33321

El. p.  info@kardanai.lt

www.kardanai.lt

 

 
 Nuoroda: http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/visa_tiesa_apie_kardanini_velena/
©2005-2024. JUMSINFO. Visos teisės saugomos.