Visapusiškas depresijos gydymas

Depresija, kaip ir dauguma psichikos sutrikimų, yra biopsichosocialinis sutrikimas: jos atsiradime svarbūs biologiniai faktoriai (pvz. individualūs nuotaikos reguliavime dalyvaujančių medžiagų apykaitos ypatumai), psichologiniai veiksniai (santykiai šeimoje, patirtos psichologinės traumos ir kt.) bei socialiniai veiksniai (bedarbystė, socialinė atskirtis). Planuojant depresija sergančio asmens gydymą, visada reikia įvertinti visų šių faktorių vaidmenį ligos atsiradime ir tuo remiantis planuoti gydymą. Depresijos simptomų yra labai daug, ir kiekvienam gali pasireikšti jam individualiai būdingi depresijos požymių deriniai. Tai reikia įvertinti planuojant gydymą. Įprastai depresijai gydyti naudojami antidepresantai -  vaistai, veikiantys smegenyse esančias medžiagas, reguliuojančias mūsų nuotaiką. Pastaruoju metu yra tikrai platus šių vaistų pasirinkimas, todėl kiekvienam depresija sergančiam asmeniui galima parinkti vaistus, kurie geriausiai tinka gydyti būtent jo depresinių simptomų „derinį“. Jei depresijos simptomai yra ypač atkaklūs ir nepasiduodantys įprastiniam gydymui, yra naudojami keli antidepresantai vienu metu  ar jų deriniai su kitais vaistais. Kitos priemonės, kurios turi įtakos depresijos simptomų mažėjimui, yra taip vadinama šviesos terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija ar elektrotraukulinė terapija. Šviesos terapija yra ypač aktuali tiems, kurių depresijos atsiradimas susijęs su rudenį trumpėjančiomis dienomis (taip vadinama „žieminė depresija“). Vienas iš efektyviausių depresijos gydymo metodų yra kognityvinė ir elgesio terapija. Tai šiuolaikinė, mokslinais įrodymais pagrįsta psichoterapijos kryptis. Depresija sergantis žmogus atkreipia ir koncentruoja dėmesį į tamsiąsias gyvenimo puses, jo pasaulio matyme dominuoja negatyvūs vertinimai. Taikant kognityvinę ir elgesio terapiją sergantysis išmokomas pastebėti savo mąstymo klaidas, perdirbti neigiamas mintis, matyti realybę tokią kokia ji yra ir svarbiausia spręsti realias savo. Nereikėtų užmiršti pagalbos šeimai. Nė vienas žmogus neegzistuoja vienas: jei kenčia vienas šeimos narys, kenčia ir visa šeima. Dirbant su visa šeima, mažėja bendra įtampa ir kaltės jausmas šeimoje, vietoj to atsiranda tam tikras bendrumo ir palaikymo jausmas, kas sudaro geresnes sąlygas depresiją patiriančiam asmeniui sveikti. Reikėtų neužmiršti ir kitų priemonių, kurios gali pagreitinti sveikimą. Galimi įvairūs relaksacijos metodai, kurie pradžioje gali būti vedami prityrusio specialisto, o vėliau, išmokus tam tikras relaksacines technikas,  gali būti atliekami paties paciento asmeniškai. Visada svarbu suprasti kiekvieną pacientą jo ar jos individualiame gyvenimiškame kontekste, t.y. „sutikti“ juos toje situacijoje, kurioje jie yra tuo momentu, kai kreipiasi pagalbos, o vėliau kartu keliauti sveikimo keliu. Labai svarbu, kokie gydymo būdai ar jų deriniai yra naudojami, tačiau tai, kiek pacientas pasitiki pačiu pagalbą teikiančiu specialistu, atlieka didžiulį vaidmenį  sveikstant iš depresijos.
Depresijos požymiai:

• Nemalonūs jutimai kaklo ir pakaušio srityje;
• Spaudimo jausmas širdies plote ir galvoje;
• Dusinimas;
• Galvos svaigimas, galvos skausmas;
• Potencijos sumažėjimas;
• Sausos akys, retas mirksėjimas, galimi uždegimai dėl akies obuolio dirginimo.

Mūsų veiklos sritys:

• Suaugusiųjų ir vaikų psichikos sutrikimų, įskaitant nerimą, depresiją, panikos sutrikimą,  diagnostika ir gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis.
• Visapusiškas įvairių priklausomybių gydymas, įskaitant priklausomybę alkoholiui , lošimams, kompiuteriui.
• Individuali, porų, šeimų ir grupinė psichoterapija.
• Miego sutrikimų diagnostika ir gydymas.
• Stuburo ligų diagnostika ir gydymas – medikamentinis ir nemedikamentinis: manualinė terapija, elektroterapija, refleksoterapija ir t.t.
• Visapusiškas organizmo echoskopinis ištyrimas.

Gyd. Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“
Tvirtovės al. 90a, 50185 Kaunas
+370 37 33 15 11, www.neuromedicina.lt