Šiandien, verslo aplinka sparčiai keičiasi dėl reguliuojamo ekonominės veiklos poveikio aplinkai. Vis daugiau kalbama ES direktyvas, apie taip vadinamą Žaliąjį kursą. Kas yra ES Žaliasis kursas? Ką reiškia įmonėms tokia ES politika? Kaip įmonėms efektyviai reaguoti į naujus reikalavimus ir pasiruošti ateičiai? Kokios įmonės išliks sėkmingos ir efektyvios ateities ekonomikoje? Plačiau apie tai pasakoja įmonės DNV Lietuva vadovas Audrius Šileika.
ŽALIASIS KURSAS – KAS TAI YRA IR KOKIOS TO PASEKMĖS VERSLUI?
ES lygmeniu nuo 2019 metų pabaigos keliama iniciatyva, kuri atspindi naują ekonominio augimo strategiją – konkurencingas ekonomikos vystymasis matomas per jos atsiejimą nuo iškastinių išteklių naudojimo, juos diversifikuojant ir kai kuriais atvejais visiškai eliminuojant. Galima teigti, kad šį procesą energetikos sektoriuje labai paspartino karas Ukrainoje. Šioje srityje, per pastaruosius 24 mėn. buvo inicijuota 50 naujų ES direktyvų, kurių tikslai yra tokie – padėti įmonėms visame pasaulyje pereiti prie švarių produktų ir technologijų naudojimo ir gamybos; mažinti taršą diegiant ekonomiškai tvarius žiedinės ekonomikos ir energetikos modelius; iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, iki 2050 m. užtikrinti neutralų klimato kaitos poveikį, sukurti vienodas veiklos sąlygas importuotojams ir eksportuotojams, o taip pat apsaugoti ES (ir užsienio) piliečius nuo aplinkos ir socialinės rizikos ir poveikio, užtikrinant didesnį vertės grandinių ir su produktais susijusių teiginių skaidrumą.
Šios teisėkūros projektai vienu ar kitu būdu bus privalomi ir taikomos plačiam verslo spektrui, todėl kyla klausimas – kokią papildomą naudą gaus įmonės, įgyvendinus šias direktyvas, kokios bus rizikos? „Čia reikėtų kalbėti ne tik apie naudą, bet ir apie riziką, kurią patirs įmonės, jų nesilaikančios, – teigia direktorius Audrius Šileika. – Reglamentų rinkiniu bus sukurtos patekimo į bendrąją rinką taisyklės, kurios turės įtakos visiems, gaminantiems produktus ir (arba) teikiantiems paslaugas ES bendrojoje rinkoje arba ES bendrajai rinkai – taigi, bus taikomos visame pasaulyje. Čia kalbame apie besikeičiančią verslo aplinką ir apie tai, kurios įmonės sugebės geriau prisitaikyti, kurios ne.“
Ką gali padaryti įmonės, norėdamos prisitaikyti ir išlikti? „Pirmiausia, domėtis ir sekti tiek Vyriausybės, tiek įvairių tyrimų organizacijų skelbiamą informaciją, taip pat informaciją, skelbiamą oficialiose ES bei verslą prižiūrinčių atitikties vertinimo organizacijų svetainėse, – teigia direktorius Audrius Šileika.– Beveik visų teisės aktų pasiūlymų apimtyje yra elementai susiję su informacijos tikrinimo procedūromis, kuriomis pagrindžiami teiginiai apie produktų ir paslaugų tvarumą, skiriant dėmesį tam, kad vartotojai arba verslo klientai galėtų tiesiogiai pirkimo vietoje patikrinti teiginių apie produktą pagrįstumą, įskaitant visiškai naujų skaitmeninių tikrinimo, sertifikavimo ir (arba) pagrindimo metodų naudojimą tiekimo grandinėse. Mes kuriame platformas, skaitmeninio užtikrinimo metodus, kurie įgalina ūkio subjektus vertinti paslaugų ir produktų atitikimą reikalavimams, taip pat atliekame ne tik atitikties, bet ir konsultacinį vertinimą, o įmonės turi domėtis, sekti, ir prisitaikyti prie pokyčių.“
DUOMENŲ PATIKIMUMAS IR ŽALIASIS KURSAS – KAIP TAI SUSIJĘ?
Žaliasis kursas reiškia, kad stipriau reguliuojami arba pradedami reguliuoti tam tikri verslo aspektai, kuriems anksčiau nebuvo skiriama daug dėmesio. Kaip tai atrodo tikrovėje? Vartotojai nori ekologiškų saugių, aplinkai draugiškų produktų, visuomenė reikalauja skaidrumo ir aiškumo, vertinant įmonės veiklos poveikį aplinkai, atsakingos institucijos bando reguliuoti šiuos klausimus teisiniais instrumentais, ir čia iškyla klausimas dėl informacijos, dėl teiginių, dėl duomenų patikimumo.
Kyla eilė klausimų – kas nustato ir apibrėžia, kad produktas yra organinis, ekologiškas, kad kuriant produktą, nebuvo atlikti bandymai su gyvūnais? Kas nustato plastiko kokybę ir gali užtikrinti, kad plastikas be ftalatų? Kas nustato įmonė CO2 emisijų kiekį? Dažniausiai, duomenis pateikia patys ūkio subjektai, tačiau šioje vietoje atsiranda stebėsenos, kontrolės mechanizmų poreikis, kad objektyvi, nešališka trečia šalis verifikuotų tuos duomenis, t.y. atliktų tam tikrą techninį auditavimą ir duomenų objektyvizavimą.
Skaitmeninis užtikrinimas, sertifikavimo modelių sukūrimas, atitikties vertinimo metodai yra skirti ne kontroliuoti ūkio subjektus, o užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp institucijų, ūkio subjektų, ir vartotojų. Įmonių sėkmė ateityje priklausys, didele dalimi, nuo to, kiek jos pačios dės pastangų, siekdamos standartizuoti informacijos pateikimą, standartizuoti duomenis, kad užtikrintų patikimumą vartotojų, verslo partnerių ir visuomenės akyse.
ŽALIASIS KURSAS – KAIP ATRODO KONKRETŪS MECHANIZMAI PRAKTIKOJE?
Įprasta manyti, jog Žaliasis kursas yra apie klimato kaitą, perėjimą prie atsinaujinančių išteklių naudojimą t.y., prie vandenilio, vėjo ir saulės energijos, tačiau tikrovėje šis reguliavimas yra daug platesnis. Jis apima vartotoju teises, teikiant pirmenybę ekologiškų medžiagų grąžinimui, perdirbimui ir naudojimui, teisės aktus, suteikiančius vartotojams daugiau teisių (skaitmeninis produkto pasas ir atsekamumas), ekologiškų ir (arba) socialinių teiginių pagrįstumą (apsauga nuo taip vadinamo Žaliojo smegenų plovimo) ir pan.
Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentas bei Direktyva dėl vartotojų įgalinimo numato tokį dalyką, kaip pramonės gaminių pataisomumą. Pataisomumas reiškia, kad gedimo atveju gaminys remontuojamas, o ne metamas lauk. Kaip užtikrinti, pamatuoti ir įvertinti pataisomumą? „Čia ir yra didžiulis darbas, apibrėžti ir patikslinti sąvokas, sukurti vertinimo modelius, nustatyti atitikties kriterijus, – teigia direktorius. – Pataisomumo sąvoka yra tikslinama, manoma, kad tai apims tokius dalykus, kaip produkto surinkimo būdas ir detalių prieinamumas, pirmenybė bus teikiama produktams, kurie yra surinkti, sumontuoti, o ne suklijuoti arba suvirinti, tiems, kurios galima išardyti ir vėl surinkti, gamintojai bus atsakingi, kad pakaitinės detalės būtų prieinamos už protingą kainą.“
Direktyva dėl vartotojų įgalinimo ir ES Žaliųjų teiginių pagrindimo direktyva siekia užkirsti kelią nesąžiningai komercinei veiklai ir spekuliatyviems klaidinantiems teiginiams, tai yra visų pirma taip vadinamo Green Washing (Žaliojo smegenų plovimo) prevencija, numatyti reikalavimai, kad aplinkosauginiai teiginiai būtų pagrįsti specifiniais vertinimais, informacija atitiktų numatytus kriterijus ir tam tikrais atvejais būtų verifikuota nepriklausomų trečiųjų šalių. Vartotojams šiuo aspektu gali pasitarnauti skaitmeniniai produktų pasai arba QR kodai, kuriuos nuskaičius, patenkama į patikimą informaciją teikiančią geros reputacijos skaitmeninę patikros sistemą.
„Šiuo metu nėra visiškai aišku, kokią formą įgaus reikalavimai ir kaip atrodys pasikeitusi verslo aplinka, – teigia direktorius Audrius Šileika. – Dabar yra diskutuojama, kaip turi atrodyti praktiniai mechanizmai, apibrėžiantys produkto aplinkosauginį patikimumą, tikimasi, kad artimiausiais metais šie mechanizmai išsikristalizuos, o įmonės, orientuotos į ateitį, turi sekti informaciją ir turi būti pasirengę keistis. Minėtos Direktyvos ir reglamentai turi įsigalioti 2025-2027 metais.“
NEPRIKLAUSOMŲ VERTINIMO ORGANIZACIJŲ VAIDMUO KINTANČIOJE EKONOMIKOJE
Socialiniai pokyčiai visada yra susiję su struktūriniais ir instituciniais pokyčiais ir su naujų verslo sektorių augimu. Pavyzdžiui, vykstant globalizacijai ir didėjant tarptautiškumui, atsirado pirmieji ISO standartai, kaip pastanga suvienodinti kategorijas, sąvokas, sureguliuoti ir palengvinti bendradarbiavimą bei komunikaciją, bei tuos standartus diegiančios organizacijos.
Vykdant ir įgyvendinant Žaliąjį kursą, siekiant sunorminti tam tikrus ekonominės veiklos aplinkosauginius aspektus, taip pat iškyla nauji poreikiai informacijai ir jos patikimumui – tai užtikrins verslo konsultantai, ekspertai, nepriklausomos atitikties vertinimo organizacijos.
„Šiandien, pačių įmonių interesas yra turėti ilgalaikius partnerius, kurie padės įmonėms objektyvizuoti ir verifikuoti tam tikrus duomenis, susijusius su aplinkosauga, ženklinti ir sertifikuoti produktus, diegti standartus ir užtikrinti savo patikimumą vartotojų, verslo partnerių ir gamintojų akyse,“ – teigia direktorius.
KĄ ĮMONĖS TURI ŽINOTI, RENKANTIS ATITIKTIES VERTINIMO ĮMONES?
Pirmiausia, rekomenduojama rinktis tas atitikties vertinimo įmones, kurios turi kuo platesnę patirtį. Tokiu atveju, įmonė turės vieną vertinimo bendrovę, vieną partnerį, ir kuo mažiau paslaugų tiekėjų šioje grandinėje, tuos mažesnės laiko ir žmogiškosios sąnaudos, tuo sklandesnė komunikacija. Direktyvos ir reikalavimai yra tarpusavyje stipriai integruoti, dažnai remiasi tais pačiais principais, o kai vertinimo bei konsultavimo paslaugas atlieka viena įmonė, yra išvengiama pasikartojančių rutininių dalykų. Idealu, jei partneriai ne tik patys turi patirtis ir kompetencijų, tačiau gali, reikalui esant, suburti tarptautinių ekspertų tinklą.
DNV Lithuania UAB – tai Lietuvoje įsikūręs tarptautinės organizacijos DNV padalinys. DNV (Det Norske Veritas) yra 1864 metais Norvegijoje įkurta laivybos klasifikavimo bendrovė. Įmonė yra viena didžiausių pasaulyje atitikties vertinimo bendrovių – čia dirba daugiau nei 14 000 žmonių, o šalių, kur bendrovė vykdo savo veiklą yra daugiau nei 100.
DNV Lithuania UAB veikia Lietuvoje nuo 2000 m. Įmonė teikia tokias paslaugas, kaip vadybos sistemų sertifikavimas, produktų sertifikavimas, techninė priežiūra, padeda užtikrinti efektyvų vidinių organizacijos procesų bei išorinių rizikų valdymą. Įmonės devizas – suteikti užtikrinimą klientams, kurie nori parodyti, kad jų produktu, jų paslauga, jų valdymo sistemomis galima pasitikėti, o ilgalaikė vizija – saugoti gyvybę, turtą ir aplinką.
Audrius Šileika, generalinis direktorius
DNV LITHUANIA, UAB
K. Donelaičio g. 62-501, LT 44248 Kaunas
Tel. +370 687 71651
El.paštas: audrius.sileika@dnv.com
www.dnv.com
Technika info straipsniai
