Kaip Lietuvos pramonė išgyveno nelengvą karantino laikotarpį, ar pavyko jai po jo atsigauti, ko trūksta mūsų šalies pramonei, ir dar kelias kitas įžvalgas leidiniui pasakoja bendrovės „Kamiteka“, tiekiančios Lietuvos pramonės įmonėms metalo apdorojimo stakles, vadovas Ivan Savickij.
– Laba diena! Kaip, jūsų manymu, Covid-19 pandemija paveikė mūsų šalies pramonę?
– Kai tik 2020 m. pavasarį koronavirusas atkeliavo į Lietuvą, sustojo beveik viskas. Iš dalies dėl to, kad tiesiog sustingo panikoje. Bet šis sustojimas buvo be galo trumpas, ir galiu drąsiai teigti, kad iš tiesų Lietuvos pramonė nė nesustojo. Jau birželį pamatėme, kad viskas grįžta į senas vėžes ir gamyba juda toliau. Jei pažiūrėsime į šiuos metus, tai pamatysime, kad dauguma gamyklų 2020-uosius užbaigė arba be nuostolių, arba net su šiokiu tokiu pelnu. Net tos pramonės šakos, kurios aptarnavo nuo pandemijos sukeltų apribojimų labiausiai nukentėjusį HoReCa ir restoranų sektorių, net čia kai kurios bendrovės sugebėjo išlaikyti apyvartą.
– O kaip karantino krizė paveikė metalo apdirbimo pramonę?
– Metalo apdirbimo pramonė krizės požymius pajuto nebent tik dabar, praėjus metams. Ir ne dėl to, kad nėra užsakymų, anaiptol. Žiūrėdamas į šio pusmečio rezultatus, galiu teigti, kad krizė gali atkeliauti iš kitos pusės – dėl brangstančių žaliavų ir dėl specialistų trūkumo. O štai užsakymų stokos kaip tik nėra. Priešingai – jų kiekis auga, visos įmonės ryžtingai investuoja į pramoninį metalo apdirbimą, ir ši tendencija žada išlikti iki pat metų pabaigos.
– Kokia gi to priežastis?
– Pasikeitę pasirinkimo kriterijai. Anksčiau bendrovės būdavo linkusios į įrenginius šiek tiek perinvestuoti– įsigyti didesnių našumų, nei iš tiesų būdavo poreikis, o likusį našumą panaudoti užsakymams iš šalies. Dabar gi jos labiau linkusios našumo poreikio nepervertinti, pasirinkti mažesnio nei anksčiau našumo įrenginius, kurie, be to, yra ir pigesni. Tokių įmonių vadovai pradėjo pirmenybę teikti pigesniems žymių prekių ženklų analogams ir, siekdami uždaryti gamybos ciklą įmonės ribose, mažesniais kaštais įrengia visą reikiamą metalo apdirbimo resursą.
– Ar metalo apdirbimo rinka vis dar pavaldi toms pačioms prognozėms, kaip ir anksčiau?
– Deja, ji tapo šiek tiek sunkiau prognozuojama. Pirmiausia, dėl brangstančio metalo ir stringančio tiekimo tampa vis mažiau prognozuojami metalo apdirbimo paslaugų terminai. Ši problema buvo ir anksčiau, tiesiog dabar, didėjant metalo stygiui, ji akivaizdžiai paaštrėjo. Kaip tik dėlto, kad būtų mažiau priklausomi nuo sunkiai nuspėjamo tiekimo, gamybos įmonių vadovai ir pasiryžta pernešti pas save visą metalo apdirbimo ciklą.
Antroji apsunkinto prognozavimo priežastis – tai, kaip bebūtų keista, kvalifikuotų specialistų trūkumas. Šiuo metu labiausiai trūksta būtent kvalifikuotų specialistų – staklių operatorių, suvirintojų, inžinierių konstruktorių, techninės priežiūros inžinierių. Jų kiekis toli gražu nesumažėjęs, visi jie dirba savo darbovietėse kaip dirbę, tiesiog pramonei plečiantis, auga ir jų paklausa. O paruoštų naujų specialistų kiekis be galo ribotas.
– O kaipgi profesinis mokymas?
– Mokyklos, be abejo, ruošia mums specialistus, ir ruošia vis daugiau. Jos labai aktyviai investuoja į gerų techninių specialistų ugdymą, bet šiek tiek pavėluotai – jų reikia jau dabar, tiesiog šiandien. O bet kurį profesinę mokyklą baigusį specialistą dar reikia papildomai mokyti darbo vietoje – diplomą gavę, jie turi daug teorinių žinių, bet pernelyg mažai praktikos... Daug profesinio rengimo centrų, siekdami suteikti savo studentams kuo daugiau praktinių įgūdžių, pradėjo pirkti realias stakles, ant kurių galima treniruotis, ir investuoja į tai tikrai nemenkus pinigus. Bet, kaip minėjau, specialistų trūksta jau tiesiog dabar.
Žinoma, yra bendrovių, kurios, pritrūkusios darbo jėgos, pačios sukuria infrastruktūrą ir, bendradarbiaudamos su mokymo įstaigomis, sukuria visą darbo ekosistemą, gali bent jau iš dalies išsiauginti sau darbuotojus ir jau vėliau, jiems užbaigus profesinį mokymą, iki reikiamo lygio juos „pritempinėti“ vietoje. Mes savo darbuotojus taip pat mokiname patys. Juk be galo sunku atspėti, kokio lygio abiturientas ateis iš mokyklos! Be galo daug priklauso ir nuo jo vidinės motyvacijos, nuo to, kiek laiko jis pasiruošęs sugaišti tam, kad taptų išties geru specialistu.
Be to, nepamirškime, kad Lietuvos pramonė nelabai konkurencinga tarptautinėje specialistų darbo rinkoje. Mes negalime jauniems ambicingiems specialistams pasiūlyti pernelyg didelio atlyginimo, ir juos persivilioja Norvegijos, Suomijos ar Vokietijos pramonės įmonės...
– Ką manote apie darbuotojus iš mūsų rytinių šalių kaimynių, tokių kaip Rusija, Ukraina ar Baltarusija?
– Jų išsilavinimas tikrai pakankamas. Problema slypi kitkame. Jie dažniausiai turi darbo patirties su mechaninėmis staklėmis, o pas mus robotizacija ir automatizacija pasistūmėjusi į priekį gerokai daugiau. Dėl to gerų konstruktorių iš rytų krypties surasti įmanoma, bet ir šiuos tenka papildomai ruošti. Kita vertus, jie iš tiesų gali sudaryti konkurenciją mūsų specialistams, nes yra be galo motyvuoti dirbti ir užsidirbti.
– Kame, jūsų nuomone, gali slypėti Lietuvos pramonės ateities sėkmės paslaptis?
– Labai tikiu robotizacija ir automatizacija. Daugelis įmonių savininkų šiuo atžvilgiu nusiteikę gana skeptiškai, ypač vidurinės ar mažos įmonės. O štai aš manau, kad investicijos į programinius produktus turi didžiulį potencialą atsipirkti: robotai lankstūs, jų kaina prieinama, jų valdymas paprastas, o apmokyti robotą dirbti ir pritaikyti jį specializuotam įmonės gamybos ciklui netrunka ilgai.
Paimkime kad ir automatizuotą metalo lenkimą! Lenkimo rankomis procesas daug sudėtingesnis, o rezultatas gali būti ne toks idealus. Lenkti rankomis – gana sudėtingas įgūdis, ir jo išmokti užtrunka nemažai laiko. Daugiau, nei apmokyti robotą. Robotą mokyti ir valdyti yra paprasta, paprasčiau, nei dirbti CNC programuojamomis staklėmis.
Mano nuomonė tokia: pavojinga nebūti efektyviu! Jei nesi efektyvus, tau gresia bankrotas. Šiek tiek perfrazavus Albertą Einšteiną, verslas – lyg važiavias dviračiu. Norint išlaikyti pusiausvyrą, reikia judėti į priekį.
– Dėkoju jums už pokalbį!
MB "KAMITEKA"
Vilties g. 11, Kuprioniškių k., Vilniaus r.
Tel. +370 633 33382
info@kamiteka.eu
www.kamiteka.eu
Technika info straipsniai
